Oficiali svetainė: https://amb.lt/lt

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka yra 5 Alytaus apskrities ir 8 Vilniaus apskrities savivaldybių viešųjų bibliotekų metodikos, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras. Biblioteka teikia informacijos ir kultūros paslaugas Vilniaus miesto ir Vilniaus regiono gyventojams. 1950 m. įkurta biblioteka yra labai mėgstama vilniečių ir laikinų Vilniaus gyventojų, kiekvienais metais čia apsilanko apie 200 tūkst. lankytojų.

Bibliotekose rengiamos Vilniaus regiono kultūros plėtros programos, teikiama metodinė pagalba Vilniaus ir Alytaus apskričių bibliotekoms. Svarbiausia bibliotekos kraštotyros darbo misija – suteikti išsamią informaciją apie savo kraštą – vietoves ir su jomis susijusius žmones. Bibliotekos kraštotyros darbui svarbu įvairių formų išteklių, susijusių su kraštu, kaupimas ir saugojimas, publikuotos informacijos paieška, jos aprašymas ir sklaida.

Bibliotekoje teikiama kraštotyros pobūdžio informacija, kaupiamas universalus Alytaus ir Vilniaus apskričių krašto ir kraštotyros dokumentų fondas lietuvių ir šalies tautinių mažumų kalbomis, rengiamos kraštotyros parodos, leidžiami kraštotyros leidiniai, bibliografijos, organizuojami kraštotyriniai kultūros renginiai, viktorinos, konkursai, rengiamos kraštotyros edukacinės programos. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kuruojamų regiono bibliotekų darbuotojai pagal unifikuotą metodiką rengia visatekstes kraštotyros duomenų bazes.

1955 m. minint 100-ąsias romantizmo epochos lietuvių ir lenkų poeto Adomo Mickevičiaus mirties metines bibliotekai suteiktas jo vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės, kūrybos ir gyvenimo atminimu, jo įamžinimu ir skleidimu. Mickevičianos kolekcijoje yra leidinių lenkų, lietuvių, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Didžioji dalis leidinių – tai poeto kūryba. Fonde taip pat kaupiama literatūra apie A. Mickevičių: memuarai, biografijos, kritinė literatūra apie jo kūrybą. Bibliotekoje renkama ir meno kūrinių, susijusių su Adomu Mickevičiumi, kolekcija.

Kultūros paveldas Lietuvoje

Lietuvos kultūros paveldas – per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės. Pagrindinė Lietuvos valstybės misija – išsaugoti šalies kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms kaip tautos savasties išlikimo garantą, kraštovaizdžio sudėtinę dalį bei Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonę, sudarant sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Tinkamai saugomas ir prižiūrimas kultūros paveldas prisideda prie krašto gerovės kūrimo, kultūrinio ir pažintinio turizmo plėtojimo.

Nacionalinę kultūros paveldo apsaugos politiką formuoja Seimas, Vyriausybė ir Kultūros ministerija, savivaldybės. Didžiausią Lietuvos saugomo nekilnojamojo paveldo dalį sudaro archeologijos, urbanistikos ir architektūros vertybės. Savitas ir ypatingas reiškinys Lietuvos ir Europos kultūrinėje erdvėje – medinis šalies dvarų ir etnografinių kaimų kultūros paveldas.

Išskirtinis Lietuvos bruožas buvo tautinė ir religinė tolerancija – šalia gausių lotynų apeigų katalikų, stačiatikių, protestantų, liuteronų ir unitų religinių bendruomenių kūrėsi totorių ir karaimų tautinės bendruomenės, iki Antrojo pasaulio karo klestėjo itin gausios žydų bendruomenės. Minėtą kitų tautų konfesijų gausą žymi iki šiol Lietuvos teritorijoje išlikusi daugybė sakralinio kultūros paveldo objektų – jų maldos namų: pravoslavų ir stačiatikių cerkvės, įspūdingos ir retos medinės žydų sinagogos, totorių mečetės, evangelikų liuteronų ir reformatų bažnyčios, karaimų kenesa Trakuose.

1991 m. spalio 7 d. Lietuvai įstojus į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti išskirtinę visuotinę vertę turintys Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektai: Vilniaus istorinis centras (didžiausias senamiestis Centrinėje ir Rytų Europoje); Kuršių nerija; pripažinta išskirtiniu kultūriniu kraštovaizdžiu, ankstyvuosius viduramžius menanti Kernavės archeologinė vietovė; tarpvalstybinę mokslo pažangą liudijantis Struvės geodezinis lankas.

Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos trys Lietuvos kultūros vertybės: dvasinės kultūros fenomenas – Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje; Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje; Europos muzikiniu fenomenu laikomos Lietuvių polifoninės dainos „Sutartinės“.

Rašytinis krašto kultūros paveldas Lietuvos bibliotekose

Lietuvos viešosios bibliotekos kaupia, saugo ir populiarina rašytinį krašto kultūros paveldą – spausdintą ir rankraštinę literatūrą, garso, vaizdo, elektroninius dokumentus apie savo kraštą (vietovę, kaimą, miestą, rajoną), atspindinčius vietos istoriją, gamtą, materialinę kultūrą, paveldą, pramonę, ūkį, įžymių kraštiečių gyvenimą ir veiklą, pateikia informaciją vartotojams apie kraštotyros dokumentus, kurių neturi savo fonduose.

Naudojant šiuolaikines informacines technologijas, kuriamos ir plėtojamos kraštotyros informacijos sklaidai skirtos duomenų bazės, internetinės krašto enciklopedijos, kurių pagrindinis tikslas yra elektroniniai dokumentai, tradicinėse laikmenose esamų, skaitmenintų išteklių prieinamumas nuotoliniu būdu. Bibliotekose taip pat kuriamos internetinės elektroninės kraštotyros informacijos saugyklos, į kurias pasakojimus, prisiminimus, vaizdinę medžiagą (teksto, vaizdo, garso dokumentus) iš bet kurios pasaulio vietos gali pateikti kiekvienas bendruomenės narys, besirūpinantis savo tapatybės ugdymu, gimtojo krašto kultūros paveldo išsaugojimu ir sklaida.

Nacionalinės interneto svetainės

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija: https://lrkm.lrv.lt/lt/.

Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos: http://www.kpd.lt/.

Kultūros paveldo centras: http://www.kpc.lt/.

Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/.

Duomenų bazė „Kultūros vertybių registras“ – kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių sąrašas, turintis teisinę galią. 2019 m. duomenimis, į Kultūros vertybių registrą buvo įtraukta daugiau kaip 25000 pavienių ir kompleksinių nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų dalių, taip pat daugiau kaip 7000 kilnojamųjų kultūros vertybių.

E.paveldas: https://www.epaveldas.lt/home.

E.paveldas – bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo duomenų bankas, kuriame sukauptos vertingų senųjų knygų, laikraščių, dailės kūrinių, rankraščių, bažnytinių metrikų, garso įrašų ir lietuvių literatūros klasikos kūrinių kolekcijos.

Regioninės kraštotyros duomenų bazės:

Vilnijos vartai: http://www.vilnijosvartai.lt/.

Svetainė „Vilnijos vartai“ yra skirta Vilniaus apskrities bibliotekų kraštotyros informacijos sklaidai internete. Jos tikslas – atskleisti visuomenei, nutolusiam vartotojui (lietuviams užsienyje, moksleiviams, visiems besidomintiems Vilnija) vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Vilniaus apskritį – dramatiškos istorijos, turtingos materialinės ir dvasinės kultūros, savitų tradicijų kraštą.

Duomenų bazė sudaryta iš trijų dalių: Vietovės, Personalijos, Kraštotyros darbai. Vietovių dalyje pateikiama informacijos bei apžvelgiama literatūra ir šaltiniai apie Vilniaus apskritį ir jai priklausančias vietoves. Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos. Kraštotyros darbų dalyje pateikiami Vilniaus apskrities kraštotyrininkų parengtų darbų sąrašai bei vertingesnių darbų (rankraštinių arba publikuotų nedideliu tiražu) skaitmeniniai variantai.

Dainavos kraštas: http://www.dainavoskrastas.lt/.

Svetainė „Dainavos kraštas“ yra skirta Alytaus regiono bibliotekų kraštotyros informacijos sklaidai internete. Duomenų bazės vietovių dalyje pateikiama informacijos bei apžvelgiama literatūra ir šaltiniai apie Alytaus kraštą ir jam priklausančias vietoves. Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Alytaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.

Elektrėnų savivaldybės kultūros paveldo žemėlapis: https://paveldas.elektrenai.mvb.lt/.

Elektrėnų savivaldybės kultūros paveldo žemėlapis ir edukacinis žaidimas sukurtas Elektrėnų krašto kultūros paveldo objektų pažinimui bei viešinimui. Žemėlapyje pateikta informacija apie Elektrėnų savivaldybės kultūros paveldo objektus bei lankytinas vietas. Juo naudojantis galima susipažinti su archeologiniu, architektūriniu, istoriniu, memorialiniu, mitologiniu, sakraliniu, urbanistiniu paveldu, želdynais.