Ką reiškia terminas egodokumentas? Žodis „ego“ lotyniškai reiškia „aš“, o lietuvių kalboje prigijęs tarptautinis žodis dokumentas (lot. documentum) reiškia – pamokomas pavyzdys, liudijimas, įrodymas. Pirmasis egodokumento terminą panaudojo mokslininkas Jakobas Preseris (Jacob Presser, 1899-1970), kuris tyrinėjo skaudžią žydų patirtį Antrojo pasaulinio karo metais. Lietuvių kalboje ši sąvoka turėtų būti įvardinta kaip „mano liudijimas“, „mano požiūris“ ar panašiai.

Egodokumentas  – tai raštiškas ko nors paliudijimas, pažymėjimas, tai yra materialus objektas (popierius, piešinys, nuotrauka, kino juosta), kuriame užfiksuotos kokios nors žinios. Istorikai vartoja asmeninio dokumento sąvoką, o literatūrologai tai vadina intymiąja raštija.

Asmeninis liudijimas yra pirminis krašto tyrimo šaltinis. Asmeniniai dokumentai ne tik atskleidžia istorijos faktus, bet ir suteikia svarbios informacijos apie konkrečios epochos žmogų tam tikrame krašte. Egodokumentai padeda pažinti mažai tyrinėtus istorinių epochų aspektus, atskirus reiškinius detalizuoti per asmeninę to laikotarpio liudininko ar dalyvio vertinimo prizmę.

Mokslininkai skiria šiuos egodokumentų tipus: atsiminimai, dienoraščiai, atminimų albumai, laiškai, atvirukai, atvirlaiškiai, dainų sąsiuviniai, senojoje Lietuvoje – silva rerum tipo knygos ir kt.

Asmeninio pobūdžio raštai – egodokumentai – saugomi atminties institucijose, valstybinėse įstaigose (bibliotekose, archyvuose, muziejuose) bei asmeninėse kolekcijose. Suskaitmeninti egodokumentai saugomi duomenų bazėse (www.epaveldas.lt , www.musulaiskai.lt ir kitose). Egodokumentams saugoti skirta ir duomenų saugykla „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“ (https://bendruomeniukrastotyra.lt/). Čia jau sukaupta nemažai įvairių atsiminimų, įdomių senų nuotraukų, laiškų, atvirukų. Labai skatiname pateikti savo egodokumentų – jie tikrai sudomins daugelį.