Bendruomenė. Kas tai yra?
Žodžio bendruomenė reikšmė aiškinama taip:
- Istoriškai susiformavusi grupė žmonių, susijusių tarp savęs gamybiniais santykiais.
- Kolektyvas, kurį sieja bendri interesai.
Bendruomenę apibrėžti nėra paprasta, nes iki šiol nėra vieningai sutariama dėl bendruomenės sampratos. Taip pat, kalbant apie bendruomenę, neretai vartojama panaši sąvoka – bendrija. Bendrija yra laikoma teritorija su joje gyvenančiais žmonėmis ir jų tarpusavio ryšiais, o bendruomenė susiformuoja, skatinama aiškaus konkretaus intereso. Taigi, bendruomenėje svarbiausias elementas yra žmonės, turintys tą patį interesą. Tuo tarpu bendrija yra specifinis socialinės organizacijos tipas, priešingai nei daugelis kitų socialinių organizacijų, neturinti aiškiai apibrėžto tikslo.
Bendruomenę sieja bendri interesai, idėjos, siekiai, todėl svarbiausia, kad susibūrusi bendruomenė judėtų viena kryptimi, tikėtų visa širdimi tuo, ką daro ir kartu augtų, tobulėtų padedami bendruomenės narių.
Bendruomenes galima skirstyti pagal jų vaidmenį dalijantis žiniomis. Šiuo požiūriu skirtinos: profesinės, virtualios, interesų ir veiklos bendruomenės. Taip pat, bendruomenes galima skirstyti pagal teritorijas: pvz., kaimo bendruomenė, miesto bendruomenė, Užupio bendruomenė, ir t.t. Kitas bendruomenės susidarymo pagrindas – interesai, pomėgiai.
Vietos bendruomenių ypatumai
Vietos bendruomenė įvardijama kaip grupė žmonių, gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje, susijusių bendru interesu ir vidiniu jausmu, jog jie priklauso tai pačiai žmonių grupei, gyvenančiai apibrėžtoje teritorijoje, turinčiai bendras vertybes ir tarpusavio palaikymą. Taigi, apibrėžiant vietos bendruomenę nurodomos šios pagrindinės charakteristikos: teritorinė priklausomybė ir tarpusavio ryšys.
Pagal bendruomenės ribas, vietos bendruomenes pirmiausiai galima skirstyti į kaimo ir miesto. Miesto ir kaimo bendruomenės skiriasi bendruomeninio solidarumo ir bendruomeninių ryšių aspektu.
Krašto paveldas – mūsų šaknys
Krašto paveldas rūpi daugeliui, tai domina daugelį vietos žmonių. Kultūros paveldas yra mūsų šaknys, tai mūsų, kaip tautos, veidas ir identitetas. Visa tai, kas mus supa, yra kultūros paveldas – nesvarbu, ar mes kalbame apie architektūrinius paminklus, kraštovaizdį, ar apie mūsų kalbą, papročius. Vienas svarbiausių veiksnių, ugdančių žmogaus savimonę, formuojančių jo vertybines nuostatas yra gimtojo krašto kultūros paveldo pažinimas. Ir tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, koks tautos identitetas bus ateityje, kaip mes perduosime kultūros paveldą ateities kartoms, ką išsaugosime.
Biblioteka – bendruomenės centras
Siekiama, kad bibliotekos taptų ne tik moderniais bendruomenės centrais, bet ir galėtų pasiūlyti netipinių, augančius bendruomenės poreikius atitinkančių paslaugų, organizuotų bendras veiklas. Svarbiausia bibliotekos darbo kultūros paveldo srityje misija – suteikti išsamią informaciją apie savo kraštą, vietoves ir su jomis susijusius žmones. Bibliotekos darbui svarbus įvairių formų išteklių, susijusių su kraštu, kaupimas ir saugojimas, publikuotos informacijos paieška, jos aprašymas ir sklaida.
Viešosios bibliotekos, dirbdamos kraštotyros darbą, prisideda prie kultūrinės atminties išsaugojimo. Bibliotekos kaupia, saugo ir populiarina rašytinį krašto kultūros paveldą. Siekiant labiau sudominti bendruomenių narius savo krašto istorija ir dabartimi, kultūra, paveldo objektais, žymiomis ir kraštui nusipelniusiomis asmenybėmis, bibliotekose organizuojami kraštotyros leidinių pristatymai, žymių kraštiečių naujų knygų parodos, svarbių krašto įvykių ir jubiliejų paminėjimai, vietos talentų kūrybos pristatymai, rengiamos edukacinės programos, ekskursijos, susitikimai su kraštiečiais, protų mūšiai ir viktorinos. Pastarosios ypač praturtina žinias apie gimtojo krašto išskirtinumą, skatina aktyvesnę pažintinę veiklą bei turizmą, bendruomenių įsitraukimą.
Kraštotyros duomenų bazių ir kitų elektroninių produktų dėka kraštotyrinė informacija tapo pasiekiama interneto platybėse, į bibliotekose kuriamas elektronines kraštotyros informacijos saugyklas prisiminimus, vaizdinę medžiagą (teksto, vaizdo, garso dokumentus) iš bet kurios pasaulio vietos gali pateikti kiekvienas bendruomenės narys, besirūpinantis savo tapatybės ugdymu, gimtojo krašto kultūros paveldo išsaugojimu ir sklaida.