Apie

Svetainė „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“ yra elektroninė duomenų saugykla arba „korys“, į kurį savo „medų“ – prisiminimus, pasakojimus, vaizdinę medžiagą – gali atnešti kiekvienas, besirūpinantis savo tapatybės ugdymu, Vilniaus ir Alytaus apskričių kultūros paveldo išsaugojimu ir sklaida. Svetainė buvo inspiruota kraštotyros duomenų bazių „Vilnijos vartai“ ir „Dainavos kraštas“, kuriose taip pat buvo pateikiama bendruomenių kraštotyros informacija.

Įamžinti tautinį paveldą skaitmeniniu pavidalu svarbu, saugu ir patogu. Taip teigė žymi kultūros paveldo elektroninėje erdvėje puoselėtoja, docentė, matematikos mokslų dr. Nerutė Kligienė (1944–2011), apdovanota Lietuvos mokslo premija. „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“ sukuria sąlygas ne tik sužinoti apie tam tikras vietoves bei asmenybes, bet ir patiems įkelti savo krašto, giminės istoriją. Tereikia užpildyti nedidelės apimties anketą, kurios duomenis patikrins svetainės administratorius.

Svetainė „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“ suteikia galimybę susipažinti su kitų tautų kultūros paveldu. Puslapis yra papildytas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos partnerių ir jų kraštotyrinės veiklos aprašymais, darbo su kraštotyrine veikla tyrimu ir gairėmis. Paspaudus ant skirtingų vėliavėlių puslapio viršuje, galima susipažinti su bibliotekos partnerių internetinėmis kraštotyros svetainėmis.

Svetainė „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“ buvo sukurta tarptautinio projekto „Cultural Heritage for the Future: Discover, Share and Learn“ pagrindu ir remiantis partnerių šalių patirtimi: Herningo viešosios bibliotekos Danijoje lokalios istorijos enciklopedija puslapyje herninghistorie.dk ir Slovėnijos Kranj viešosios bibliotekos virtualiu nuotraukų albumu puslapyje kamra.si.

Projektas „Cultural Heritage for the Future: Discover, Share and Learn“
BIČIŲ KORYS - Bendruomenių kraštotyra - Apie

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka kartu su partneriais iš Švedijos, Danijos, Estijos ir Slovėnijos įgyvendina Erasmus+ projektą „Cultural Heritage for the Future: Discover, Share and LearnProjekto tikslas  susipažinti bendruomenes su nacionaliniu ir kitų šalių kultūros paveldu, pasakoti ir dalintis istorijomis, kurios apjungia įvairias kultūros ir mokymosi visą gyvenimą sritis.

Projekto partnerių teigimu, kiekviena biblioteka turi unikalią patirtį dirbant su kraštotyra bei gali ją pristatyti, pasitelkiant tiek tradicines, tiek inovatyvias komunikacijos formas: kuriamos virtualios parodos, organizuojamos pažintinės ekskursijos, kuriamos duomenų bazės ir interneto svetainės, kuriose kiekvienas norintis gali dalintis gimtojo krašto istorijų fragmentaisBibliotekų lankytojai įtraukiami į kūrybines dirbtuves ir edukacinius užsiėmimus, o bendradarbiaujant su muziejais, archyvais bei kitomis kultūros institucijomis rengiamos mokymo(si) programos. Besidalindamos darbo su kultūros paveldu praktikomis bei patirtimis, projekte dalyvaujančios bibliotekos siekia aktualizuoti kiekvieno krašto kultūros paveldą bei įveiklinti su juo istoriniais ar geografiniais ryšiais susijusias bendruomenes ir suaugusius besimokančiuosius.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos komisijai „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Bendruomenių kraštotyros informacijos sklaida, pasakojimai, prisiminimai, vaizdinė medžiaga, Vilniaus ir Alytaus apskričių paveldo išsaugojimas.
Bendruomenių kraštotyros informacijos sklaida, pasakojimai, prisiminimai, vaizdinė medžiaga, Vilniaus ir Alytaus apskričių paveldo išsaugojimas.
Bendruomenių kraštotyros informacijos sklaida, pasakojimai, prisiminimai, vaizdinė medžiaga, Vilniaus ir Alytaus apskričių paveldo išsaugojimas.
Bendruomenių kraštotyros informacijos sklaida, pasakojimai, prisiminimai, vaizdinė medžiaga, Vilniaus ir Alytaus apskričių paveldo išsaugojimas.
Bendruomenių kraštotyros informacijos sklaida, pasakojimai, prisiminimai, vaizdinė medžiaga, Vilniaus ir Alytaus apskričių paveldo išsaugojimas.
Partneriai ir jų kraštotyrinė veikla
Kranj viešoji biblioteka (Slovėnija)

Oficiali svetainė: https://www.mkk.si/eng/

Kranj viešoji biblioteka yra viena iš dešimties Slovėnijos centrinių regioninių bibliotekų. Biblioteka yra atsakinga už bibliotekų paslaugų plėtrą Gorenjska regione, kuriame gyvena 82 000 gyventojų. 25 procentai regiono gyventojų yra nuolatiniai bibliotekos lankytojai, dar tiek pat skaitytojų ateina pasiskolinti knygų. Kranj viešoji biblioteka, pastatyta 2011 metais, užsiima ne tik knygų išdavimu, tačiau veikia ir kaip kultūrinis centras, kuriame vyksta įvairios socialinės iniciatyvos, mokymai ir daugybė įdomių renginių. Bibliotekoje kasdien apsilanko mažiausiai 1 500 žmonių. Kranj viešosios bibliotekos misija yra būti raštingumo, švietimo, kultūros ir socialinės pažangos iniciatore.

Kultūros paveldas Slovėnijoje

Slovėnai kultūrą laiko pagrindiniu nacionalinės tapatybės elementu ir pasididžiavimu. Kultūra užima ypatingą vietą Slovėnijos istorijoje, kadangi jos pagrindu buvo suformuota Slovėnų tautinė tapatybė ir sukurta nepriklausoma valstybė. Kaip skelbia Slovėnijos Respublikos Kultūros ministerija, „kultūros paveldas yra mūsų egzistavimo liudijimas ir galimybė toliau plėtoti mūsų tautinę bendruomenę. Mes saugome savo kultūros paveldą, traktuodami jį kaip šalies ekonominės ir socialinės plėtros šaltinį“.

Slovėnijos kultūros paveldo politika ir registras yra tvarkomi nacionaliniu lygmeniu – Slovėnijos kultūros paveldo apsaugos institutas atlieka profesines ir administracines funkcijas, susijusias su nekilnojamojo, kilnojamojo bei gyvojo kultūros paveldo išsaugojimu. Taip pat, kultūros paveldo klausimu Slovėnijoje yra plėtojami ir tarptautiniai santykiai. Dėl to 1991 metais Slovėnija tapo viena iš šalių, iniciavusių Europos paveldo dienų renginį.

Slovėnijos kultūros paveldas yra labai įvairus. Šalyje nėra tiek daug kultūros paveldo pastatų, tačiau joje gausu etnografinio ir etnologinio paveldo. Autentiškos kaimo gyvenvietės ir namai, kozolci šieno stovai, religinė architektūra ir vaizdingi miesto centrai yra ryškiausi išsaugotos praeities bruožai. Kilnojamąjį kultūros paveldą garsina apie šešiasdešimt muziejų. Didžiausi kultūros paveldo muziejai yra įsikūrę Liublianoje – tai Slovėnijos nacionalinis muziejus ir Slovėnijos šiuolaikinės istorijos muziejus, taip pat specializuoti muziejai (etnografijos, technikos, gamtos mokslų muziejus). Be to, šalyje veikia keli dideli regioniniai muziejai. Kranj viešosios bibliotekos regione centrinė tokio tipo įstaiga yra „Gorenjski“ muziejus.

Nacionaliniai tinklalapiai

Kultūros ministerija: https://www.gov.si/drzavni-organi/ministrstva/ministrstvo-za-kulturo/
Slovėnijos Kultūros paveldo apsaugos institutas: https://www.zvkds.si/sl/o-nas
Regioninis portalas „Kamra“: https://www.kamra.si/en/
„Kamra“ kaupia suskaitmenintą vietinio kultūros paveldo informaciją iš bibliotekų ir kitų kultūros institucijų. Tokiu būdu skaitmeninė kultūros paveldo informacija yra atrenkama kompetentingiausių šios srities organizacijų ir saugoma vienoje vietoje. „Kamra“ yra nemokama internetinė platforma, taip pat pasitarnaujanti kaip pavyzdys partnerių organizacijoms, norinčioms internete pristatyti vietinės reikšmės suskaitmenintą kultūros paveldo informaciją. „Kamroje“ saugoma informacija yra pateikiama pasakojimo forma ir papildoma nuotraukomis bei kitais metaduomenimis. „Kamroje“ gali būti saugomi vietinių autorių ir kitų dėmesio vertų žmonių prisistatymai; reikšmingų vietinių asociacijų dokumentai ir nuotraukos; įvairaus laikotarpio atvirukai; vietiniai meno kūriniai; vietinių autorių biografijos ir parodos; informacija apie garsius pastatus ir juose gyvenusių žmonių istorijas ir t.t.
„Kamra“ suteikia galimybę vietos bendruomenei atrasti jai aktualias ir reikšmingas istorijas. Svetainės dėka vartotojai gali pasiekti turinį, kuris anksčiau buvo paslėptas bibliotekų saugyklose, muziejuose, asociacijų archyvuose ar net mokyklų darbuotojų kambarių stalčiuose. Interneto portalą „Kamra“ valdo Celje viešoji biblioteka, kuri palaiko glaudžius ryšius su regioninėmis bibliotekomis ir Slovėnijos viešųjų bibliotekų asociacija. „Kamra“ turinį taip pat galima rasti Europos skaitmeninėje bibliotekoje „Europeana“: http://europeana.eu.

Vaggeryd viešoji biblioteka (Švedija)

Oficiali svetainė: https://bibliotek.vaggeryd.se/

Vagerido (Vaggeryd) rajono savivaldybė – regioninė, joje gyvena 14000 gyventojų. Didžiausiame savivaldybės miestelyje Vageride gyvena 5300 žmonių. Vagerido rajono savivaldybė yra žinoma dėl savo pramonės pajėgumų ir populiaraus Vagerido šūkio: „kur ratai sukasi“.

Vagerido viešoji biblioteka turi 4 darbuotojus ir bibliotekos vadovą, kartu su pagalbiniais ir projektus vykdančiais darbuotojais. Rajono savivaldybė turi 4 bibliotekas, kurios veikia 76 valandas per savaitę. Vagerido biblioteka veikia atviros bibliotekos principu ir yra įsikūrusi miestelio vidurinėje mokykloje. Bibliotekoje taip yra įsikūrusios ir „Makerspace“ dirbtuvės. Ši organizacija yra labai vertinama lankytojų ir yra svarbi Vagerido viešosios bibliotekos organizacijos dalis.

Kultūros paveldas Švedijoje

Švedijos bibliotekų veiklos planuose ir įstatymuose bibliotekos nėra įvardijamos kaip organizacijos, renkančios kultūrnį paveldą arba dirbančios su juo bet kokia kita forma. Nepaisant to, Švedijos bibliotekos stengiasi prisidėti prie šalies kultūrinio paveldo aktualizavimo, nes nori padėti savo šalies kultūriniam paveldui suklestėti. Bibliotekos siekia, kad visų kartų žmonės susiburtų vardan savo asmeninės bei savo bendruomenės praeities ir istorijos pažinimo. Todėl bibliotekos bendradarbiauja su organizacijomis, siekiančiomis rinkti, saugoti ir skleisti kultūros paveldą Švedijos piliečiams.

Vagerido viešoji biblioteka yra dalyvavusi vietos kultūros paveldo projekte, kuris vadinosi „Trollstigar och häxvrål“, o tai reikštų „Trolių takai ir raganų riksmai“. Šio projekto metu buvo renkamos ir pristatomos Švedų liaudies dainos.

Kitas projektas tyrinėjęs kultūros paveldą buvo „Virtuellt världsarv“ (liet. Virtualiojo pasaulio paveldas). Vietiniame muziejuje Geteborge buvo įrengta virtualios realybės įranga, kurios pagalba buvo sekamos virtualios sakmės. Per šią virtualią realybę lankytojai galėjo aplankyti gerai pažįstamas vietas senovėje. Tokioje išgalvotoje aplinkoje buvo galima laisvai judėti bei perkelti įvairius daiktus. Projekto tikslas buvo praplėsti pasaulio kultūros paveldo prieinamumą ir tyrinėti tuos istorijos tarpsnius, su kuriais retas yra susipažinęs.

Nacionaliniai tinklalapiai

Žinomiausia organizacija Švedijoje, renkanti ir sauganti kultūros paveldą internete, yra Švedijos nacionalinė paveldo taryba („Riksantikvarieämbetet“). Šiai organizacijai vadovauja vyriausybė, jos funkcija – patariamoji ir konsultacinė – skirta garantuoti, kad vyriausybiniai reikalavimai kultūros paveldui būtų įvykdomi. Tinklalapis siekia užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą bendruomenėse. Tarp daugelio Švedijos nacionalinės paveldo tarybos užduočių yra ir kultūros paveldo rinkimas ir populiarinimas. Tinklalapyje tam yra skirta paieškos funkcija, leidžianti rasti tiksliai tai, kuo domimasi lankytojai, įskaitant ir turinį pagal raktinę frazę, nuotrauką, pasirinktą temą ar dokumentus. Nuoroda į tinklalapį: https://www.raa.se/

Dalis Švedijos nacionalinės paveldo tarybos turinio buvo perkelta į tinklalapį „Minnen; Nordiska museet“. Vagerido kultūros paveldo asociacija taip pat naudojasi šiuo tinklalapiu. Per „Minnen“ lankytojas gali gauti prieigą prie visos Švedijos istorijos (Minnen švedų kalboje reiškia atmintį). Tinklalapyje daug panašaus turinio ir funkcijų, kaip ir Švedijos nacionalinės paveldo tarybos tinklalapyje. „Minnen“ yra pritaikytas pradedantiesiems informacinių technologijų vartotojams ir leidžia lankytojams pristatyti savo istoriją oficialiam naudojimui. Nuoroda į tinklalapį: https://minnen.se

Herning biblioteka (Danija)

Oficiali svetainė – https://www.herningbib.dk/

Herningo bibliotekos – tai viešųjų bibliotekų sistema, kurią sudaro 6 bibliotekos ir 14 vietos archyvų Herningo savivaldybėje. Herningo bibliotekos atlieka tiek vietos, tiek regioninių bibliotekų funkcijas centriniame Jutlando regijone, Danijoje. Kartu Herningo Bibliotekos aptarnauja apie 90000 gyventojų. Bibliotekų vizija – tapti ryškiu kultūriniu ir bendruomeniniu centru ir siekti aktyvaus ir svarbaus vaidmens vystant vietos visuomenę.

Herningo viešoji biblioteka teikia tiek tradicines bibliotekos paslaugas – prieigą prie bibliotekos dokumentų, duomenų bazės ir t.t.; tiek modernias bibliotekos paslaugas – organizuoja renginius, mokymosi sesijas, knygų ir muzikos klubus ir kt. Biblioteka skiria daug dėmesio skaitmeninėms paslaugoms: el-knygoms, tiesioginėms renginių transliacijoms, aktyviai komunikacijai socialiniuose tinkluose. Bibliotekos stiprioji pusė – šviečiamoji veikla ir renginių organizavimas, ypač įtraukiant mokyklas.

Kultūros paveldas Danijoje

Danijoje veikia daug įvairaus dydžio muziejų ir archyvų. Didžiausias iš jų – „Rigsarkivet“ Danijos Nacionalinis Archyvas, šalia kurio veikia daugybė virtualių vietos archyvų ir virtualių miestelių archyvų (kiekvienam svarbesniam šalies miestui ir miesteliui). Tokia veiklos specifika taikoma ir muziejams.

Nacionaliniai tinklalapiai

Danijoje dažniausiai lankomi archyvų tinklalapiai:

www.sa.dk: Skaitmeniniai archyvai. Suskaitmeninti surašymai, žemės registrų informacija, bažnyčios knygos ir t.t.
www.arkiv.dk: Daugumos Danijos vietinių archyvų įrašai.
www.kb.dk: Danija iš oro. Danijos miestų ir nuosavybių nuotraukų iš paukščio skrydžio kolekcija. Karališkoji Biblioteka.
www.skolehistorie.au.dk: Trøst-Hansen‘o Parapijų Kortos. Nuotraukų paroda pristatanti visos šalies parapijas, kurioje vaizduojamos vietos bažnyčios, pastoriai, dvasininkai, mokytojai ir mokyklos.  
www.aarhusarkivet.dk: „Sejrs Sedler“ yra didelis vardų archyvas paremtas „Aarhus Stiftstidende“ laikraščio sukaupta informacija per 200 jo gyvavimo metų.
www.afdøde.dk: Danijos nekrologai.
www.findengrav: Nemokamas, skaitmeninis geneologinis žinynas, kuriame galima rasti savo protėvių antkapius.
www.dk-gravsten.dk: Danijos kapinės – archyvas, kuriame sukaupti nufotografuoti antkapiai, o jų vardus galima rasti internetinėje paieškoje.
www.krabsen.dk: Duomenų bazė, kurioje sukaupta 59880 daniškų vietovardžių ir aprašomi jų ryšiai su parapijomis, savivaldybėmis ir šalimi.
www.kbharkiv.dk: Čia galima rasti asmenis esančius Policijos Registre ir Kopenhagos laidojimo rūmų duomenis, kitos medžiagos iš Kopenhagos miesto archyvų.
www.historiskatlas.dk: Istoriniai žemėlapiai ir vietos kultūros paveldas.
www.gst.dk: Žemės registras – kadastrinis archyvas. Danijos kadastras yra visos žemės registravimo pagrindas Danijoje. Jį sudaro visos šalies kadastrinis žemėlapis, oficialus registras ir kadastrinis archyvas – šis išteklius atlieka svarbiausią vaidmenį viešajame žemės nuosavybės valdyme ir administravime.

Kärdla miesto biblioteka (Estija)

Kärdla miesto biblioteka yra pagrindinė biblioteka Kärdlos mieste, Hyjumos regione. Ši biblioteka turi didžiausią dokumentų saugyklą Hyjumos regione, aptarnauja visus regiono gyventojus ir koordinuoja, bei kuruoja visų regiono bibliotekų darbą. Bibliotekos vizija – tapti regiono kultūros centru, kuriame lankytojai gautų prieigą prie kuo įvairesnės informacijos. To siekdama biblioteka dažnai bendradarbiauja regiono, šalies ir tarptautiniu mastu. Kärdla miesto biblioteka organizuoja renginius ir mokymus aktualiausiomis temomis, pristato ir skatina mokymąsi visą gyvenimą, aprūpina lankytojus prieiga prie interneto ir kompiuterių, moko kompiuterinio raštingumo, skatina skaitymą ir t.t. Biblioteka yra sukaupusi įvairios medžiagos bei dokumentų, susijusių su vietos ir bendruomenių istorija ir kultūra, renka ir skaitmenina dokumentus internetinei knygų ir straipsnių duomenų bazei, susijusiai su Hyjuma ir jos gyventojais.

Kultūros paveldas Estijoje

Estijos kultūros paveldą praturtina palikimas iš skirtingų epochų. Toks kultūrinis palikimas – ilgaamžės valstybės ir tautos liudijimas, o taip pat ir dalis estiško identiteto. Istorija ne tik užrašoma senuose tekstuose, bet ir išlieka aplinkoje, pastatuose, paveldo objektuose ir kraštovaizdyje.

Nacionaliniai tinklalapiai

Kultūros Ministerija – https://www.kul.ee/en/activities/heritage-conservation
UNESCO_ Estonia – https://whc.unesco.org/en/statesparties/ee/

Estijoje veikia kelios organizacijos, besirūpinančios kultūros paveldo rinkimu ir saugojimu. Štai keletas iš jų:
„Muinsuskaitseamet“ – Paveldo Taryba, besirūpinanti kultūrinio paveldo apsauga, išleidusi dvi knygas: https://www.muinsuskaitseamet.ee/en/estonian-cultural-heritage-book
„Eesti Instituut“ Estijos Instituas – https://estinst.ee/en/estonian-culture/estonian-cultural-heritage/
„Eesti Kunsti Akadeemia“ Estijos Menų Akademija, kurioje studijuojama apie kultūros paveldo apsaugą – https://www.artun.ee/en/curricula/cultural-heritage-conservation/

Europos Kultūros Paveldo Metais 2018-aisiais Estijoje vyko daug įdomių renginių, apie kuriuos daugiau sužinoti galite čia:
https://www.parandiaasta.ee/the-european-year-of-cultural-heritage-in-estonia/?lang=en

Svarbiausi Estijos kultūros paveldo renginiai įtraukti į UNESCO sąrašus: https://www.visitestonia.com/en/why-estonia/listed-by-unesco

Estijos Dainų Šventė – https://www.youtube.com/watch?v=VYA1dbxg1vo
Estijos Šokių Festivalis – https://www.youtube.com/watch?v=jFHaM9W0P3Q
Aplankyk Estiją – https://www.visitestonia.com/en/
Aplankyk Taliną – https://www.visittallinn.ee/eng/visitor/discover/articles-guides/old-town

Hyjuma yra antra didžiausia Estijos sala. Su Hyjumos kultūros paveldu galite susipažinti čia: https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Cultural_heritage_monuments_in_Hiiu_County
Hyjumos Muziejus – http://muuseum.hiiumaa.ee/WP/english/
Aplankyk Hyjumą – http://www.hiiumaa.ee/index.php?keel=2&redir=1
https://www.visitestonia.com/en/where-to-go/islands/hiiumaa-island

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka (Lietuva)

Oficiali svetainė: https://amb.lt/lt

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka yra 5 Alytaus apskrities ir 8 Vilniaus apskrities savivaldybių viešųjų bibliotekų metodikos, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras. Biblioteka teikia informacijos ir kultūros paslaugas Vilniaus miesto ir Vilniaus regiono gyventojams. 1950 m. įkurta biblioteka yra labai mėgstama vilniečių ir laikinų Vilniaus gyventojų, kiekvienais metais čia apsilanko apie 200 tūkst. lankytojų.

Bibliotekose rengiamos Vilniaus regiono kultūros plėtros programos, teikiama metodinė pagalba Vilniaus ir Alytaus apskričių bibliotekoms. Svarbiausia bibliotekos kraštotyros darbo misija – suteikti išsamią informaciją apie savo kraštą – vietoves ir su jomis susijusius žmones. Bibliotekos kraštotyros darbui svarbu įvairių formų išteklių, susijusių su kraštu, kaupimas ir saugojimas, publikuotos informacijos paieška, jos aprašymas ir sklaida.

Bibliotekoje teikiama kraštotyros pobūdžio informacija, kaupiamas universalus Alytaus ir Vilniaus apskričių krašto ir kraštotyros dokumentų fondas lietuvių ir šalies tautinių mažumų kalbomis, rengiamos kraštotyros parodos, leidžiami kraštotyros leidiniai, bibliografijos, organizuojami kraštotyriniai kultūros renginiai, viktorinos, konkursai, rengiamos kraštotyros edukacinės programos. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kuruojamų regiono bibliotekų darbuotojai pagal unifikuotą metodiką rengia visatekstes kraštotyros duomenų bazes.

1955 m. minint 100-ąsias romantizmo epochos lietuvių ir lenkų poeto Adomo Mickevičiaus mirties metines bibliotekai suteiktas jo vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės, kūrybos ir gyvenimo atminimu, jo įamžinimu ir skleidimu. Mickevičianos kolekcijoje yra leidinių lenkų, lietuvių, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Didžioji dalis leidinių – tai poeto kūryba. Fonde taip pat kaupiama literatūra apie A. Mickevičių: memuarai, biografijos, kritinė literatūra apie jo kūrybą. Bibliotekoje renkama ir meno kūrinių, susijusių su Adomu Mickevičiumi, kolekcija.

Kultūros paveldas Lietuvoje

Lietuvos kultūros paveldas – per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės. Pagrindinė Lietuvos valstybės misija – išsaugoti šalies kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms kaip tautos savasties išlikimo garantą, kraštovaizdžio sudėtinę dalį bei Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonę, sudarant sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Tinkamai saugomas ir prižiūrimas kultūros paveldas prisideda prie krašto gerovės kūrimo, kultūrinio ir pažintinio turizmo plėtojimo.

Nacionalinę kultūros paveldo apsaugos politiką formuoja Seimas, Vyriausybė ir Kultūros ministerija, savivaldybės. Didžiausią Lietuvos saugomo nekilnojamojo paveldo dalį sudaro archeologijos, urbanistikos ir architektūros vertybės. Savitas ir ypatingas reiškinys Lietuvos ir Europos kultūrinėje erdvėje – medinis šalies dvarų ir etnografinių kaimų kultūros paveldas.

Išskirtinis Lietuvos bruožas buvo tautinė ir religinė tolerancija – šalia gausių lotynų apeigų katalikų, stačiatikių, protestantų, liuteronų ir unitų religinių bendruomenių kūrėsi totorių ir karaimų tautinės bendruomenės, iki Antrojo pasaulio karo klestėjo itin gausios žydų bendruomenės. Minėtą kitų tautų konfesijų gausą žymi iki šiol Lietuvos teritorijoje išlikusi daugybė sakralinio kultūros paveldo objektų – jų maldos namų: pravoslavų ir stačiatikių cerkvės, įspūdingos ir retos medinės žydų sinagogos, totorių mečetės, evangelikų liuteronų ir reformatų bažnyčios, karaimų kenesa Trakuose.

1991 m. spalio 7 d. Lietuvai įstojus į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti išskirtinę visuotinę vertę turintys Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektai: Vilniaus istorinis centras (didžiausias senamiestis Centrinėje ir Rytų Europoje); Kuršių nerija; pripažinta išskirtiniu kultūriniu kraštovaizdžiu, ankstyvuosius viduramžius menanti Kernavės archeologinė vietovė; tarpvalstybinę mokslo pažangą liudijantis Struvės geodezinis lankas.

Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos trys Lietuvos kultūros vertybės: dvasinės kultūros fenomenas – Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje; Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje; Europos muzikiniu fenomenu laikomos Lietuvių polifoninės dainos „Sutartinės“.

Rašytinis krašto kultūros paveldas Lietuvos bibliotekose

Lietuvos viešosios bibliotekos kaupia, saugo ir populiarina rašytinį krašto kultūros paveldą – spausdintą ir rankraštinę literatūrą, garso, vaizdo, elektroninius dokumentus apie savo kraštą (vietovę, kaimą, miestą, rajoną), atspindinčius vietos istoriją, gamtą, materialinę kultūrą, paveldą, pramonę, ūkį, įžymių kraštiečių gyvenimą ir veiklą, pateikia informaciją vartotojams apie kraštotyros dokumentus, kurių neturi savo fonduose.

Naudojant šiuolaikines informacines technologijas, kuriamos ir plėtojamos kraštotyros informacijos sklaidai skirtos duomenų bazės, internetinės krašto enciklopedijos, kurių pagrindinis tikslas yra elektroniniai dokumentai, tradicinėse laikmenose esamų, skaitmenintų išteklių prieinamumas nuotoliniu būdu. Bibliotekose taip pat kuriamos internetinės elektroninės kraštotyros informacijos saugyklos, į kurias pasakojimus, prisiminimus, vaizdinę medžiagą (teksto, vaizdo, garso dokumentus) iš bet kurios pasaulio vietos gali pateikti kiekvienas bendruomenės narys, besirūpinantis savo tapatybės ugdymu, gimtojo krašto kultūros paveldo išsaugojimu ir sklaida.

Nacionalinės interneto svetainės

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija: https://lrkm.lrv.lt/lt/.

Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos: http://www.kpd.lt/.

Kultūros paveldo centras: http://www.kpc.lt/.

Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/.

Duomenų bazė „Kultūros vertybių registras“ – kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių sąrašas, turintis teisinę galią. 2019 m. duomenimis, į Kultūros vertybių registrą buvo įtraukta daugiau kaip 25000 pavienių ir kompleksinių nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų dalių, taip pat daugiau kaip 7000 kilnojamųjų kultūros vertybių.

E.paveldas: https://www.epaveldas.lt/home.

E.paveldas – bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo duomenų bankas, kuriame sukauptos vertingų senųjų knygų, laikraščių, dailės kūrinių, rankraščių, bažnytinių metrikų, garso įrašų ir lietuvių literatūros klasikos kūrinių kolekcijos.

Regioninės kraštotyros duomenų bazės:

Vilnijos vartai: http://www.vilnijosvartai.lt/.

Svetainė „Vilnijos vartai“ yra skirta Vilniaus apskrities bibliotekų kraštotyros informacijos sklaidai internete. Jos tikslas – atskleisti visuomenei, nutolusiam vartotojui (lietuviams užsienyje, moksleiviams, visiems besidomintiems Vilnija) vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Vilniaus apskritį – dramatiškos istorijos, turtingos materialinės ir dvasinės kultūros, savitų tradicijų kraštą.

Duomenų bazė sudaryta iš trijų dalių: Vietovės, Personalijos, Kraštotyros darbai. Vietovių dalyje pateikiama informacijos bei apžvelgiama literatūra ir šaltiniai apie Vilniaus apskritį ir jai priklausančias vietoves. Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos. Kraštotyros darbų dalyje pateikiami Vilniaus apskrities kraštotyrininkų parengtų darbų sąrašai bei vertingesnių darbų (rankraštinių arba publikuotų nedideliu tiražu) skaitmeniniai variantai.

Dainavos kraštas: http://www.dainavoskrastas.lt/.

Svetainė „Dainavos kraštas“ yra skirta Alytaus regiono bibliotekų kraštotyros informacijos sklaidai internete. Duomenų bazės vietovių dalyje pateikiama informacijos bei apžvelgiama literatūra ir šaltiniai apie Alytaus kraštą ir jam priklausančias vietoves. Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Alytaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.

Elektrėnų savivaldybės kultūros paveldo žemėlapis: https://paveldas.elektrenai.mvb.lt/.

Elektrėnų savivaldybės kultūros paveldo žemėlapis ir edukacinis žaidimas sukurtas Elektrėnų krašto kultūros paveldo objektų pažinimui bei viešinimui. Žemėlapyje pateikta informacija apie Elektrėnų savivaldybės kultūros paveldo objektus bei lankytinas vietas. Juo naudojantis galima susipažinti su archeologiniu, architektūriniu, istoriniu, memorialiniu, mitologiniu, sakraliniu, urbanistiniu paveldu, želdynais.

Projekto rezultatai

Skirtingų šalių partnerystės rezultatas – 3 intelektiniai produktai: interneto svetainė bendruomeniukrastotyra.lt, darbo su kultūros paveldu viešosiose bibliotekose tyrimas ir gairės. Už kiekvieno intelektinio produkto vystymą ir sklaidą yra atsakinga konkreti partnerių biblioteka, tačiau prie pagrindinės koordinuojančios institucijos prisijungia ir kitos bibliotekos.

Vienas iš projekto intelektinių produktų – bendras projekto partnerių tyrimas „Bibliotekos bendruomenėms“ (angl. „Libraries for Communities“) – atsakinga Vaggeryd viešoji biblioteka, Švedija – siejamas su kraštotyros aktualizavimu bibliotekose. Tyrime siekiama atskleisti, kodėl kultūros paveldo tema yra reikšminga suaugusiųjų švietime ir kaip ji gali pasitarnauti telkiant vietos bendruomenę. Nagrinėjamos tokios temos kaip: kultūros paveldo samprata, kraštotyros vaidmuo bendruomenių gyvenime, bibliotekų bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis ir bibliotekų vietos istorijos (angl. local history) komunikavimas. Antroji tyrimo dalis – praktiniai darbo kraštotyros srityje pavyzdžiai (žaidimai, virtualios realybes produktai, duomenų bazės ir kt.). Joje atkleidžiamos projekto partnerių bibliotekų patirtys, skirtingoms visuomenės grupėms organizuojamų renginių bei paslaugų pristatymai, kuriuos papildo nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Kitas projekto intelektinis produktas – jungtinės projekte dalyvaujančių bibliotekų rekomendacijos – gairės „8 žingsniai, kaip pakviesti ir įtraukti bendruomenes į kraštotyrines veiklas“ (angl. „8 Steps to Unfold Followship and Onboarding for Community Engagement in Cultural Heritage“) – atsakinga Herning biblioteka, Danija. Metodinė medžiaga pirmiausia skirta kraštotyrininkams profesionalams, tačiau ir visiems, kurie dirba su bendruomenių įtraukimu į šią veiklą. 8 žingsnių programa leis atrasti, pažinti ir mokytis, kartu su savo bibliotekos bendruomene bei supažindins su pagrindiniais profesinio tobulėjimo ir veiklų planavimo principais, darbo su savanoriais ir suaugusiųjų auditorijomis metodais.
Skaitykite rekomendacijas čia: „8 žingsniai, kaip pakviesti ir įtraukti bendruomenes į kraštotyrines veiklas“.

Kontaktai

SVETAINĖS ORGANIZATORIAI:
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo centro bibliografai

Pastabas ir pasiūlymus rašykite adresu: [email protected]

Tel. (8 5) 261 21 21

arba:

Informacinių paslaugų ir kraštotyros grupė, Skaitytojų aptarnavimo centras
Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka
Trakų g. 10, Vilnius
LT – 01132