Pateikiamos Dzūkijoje gimusios, vėliau daug metų gyvenusios Ukmergėje, Teofilijos Stanionienės (1901–2005) dainuotos dainos, kurias  užrašė dukra Aldona Stanionytė. Pridedama ir keletas nuotraukų iš dukters albumo.

Teofilija Stanionienė (Janušonytė) gimė 1901 m. kovo 26 dieną Mikyčių Patrakės kaime (Šventežerio vlsč., Lazdijų r.) [tada teritorija priklausė Seinų apskričiai]. Kotrynos ir Juozo Janušonių šeimoje augo septyni vaikai – du broliai ir penkios seserys. Teofilijos mama mirė labai anksti, būdama 54 metų, o tėvas apie 1940 metus, sulaukęs 92 metų. Kotryna ir Juozas Janušoniai palaidoti Šventežerio kapinaitėse. Teofilija ilgai ganė karves. Ganydama kaimo vaikams primegzdavo kepurėlių ir prisiūdavo marškinėlių. Broliai tarnavo pas ūkininkus, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą vienas brolis ir dvi seserys emigravo į Ameriką. Apie 1936 m. sesuo Veronika išvyko gyventi į Argentiną. Teofilija mokėsi pas daraktorių, mokėjo skaityti ir rašyti lietuviškai. Siūti mokėsi dar jaunystėje. Mokėjo taip pat austi, nerti vašeliu, megzti.
Apie 1925 metus Teofilija Janušonytė ištekėjo už Prano Stanionio (1903–1983), kuris buvo gimęs Lazdijų rajono Janėnų kaime, mokęsis Seinų mokykloje. Stanioniai užaugino tris vaikus: Nelę (1925–2005) (plačiau apie Nelę Marazienę žr. adresu), Algirdą (1930–1956) ir Aldoną (g. 1932) (plačiau apie Aldoną Stanionytę žr. adresu). Iki 1933 m. Stanionių šeima gyveno keliose Dzūkijos vietose (Justinavo dvare, Šventežeryje, Janėnuose, Lazdijuose).  Vėliau iki gyvenimo pabaigos Teofilija Stanionienė gyveno Ukmergėje, kur vyras tarpukario metais dirbo  mokesčių inspekcijoje, o ji namuose siuvo drabužius ukmergiškėms. T. Stanionienė mirė 2005 m. kovo 25 dieną, sulaukusi 104 metų. Palaidota Ukmergės kapinėse, esančiose Vaižganto gatvėje. Greta ilsisi jaunas miręs sūnus Algirdas.
Teofilija Stanionienė buvo labai gera dainininkė – be jos neapsieidavo nei viena kaimo vakaronė, vestuvės ar laidotuvės. Ji mokėjo apie porą šimtų dainų. „Duonos pritrūkdavo, bet dainų – niekados“, – yra sakiusi p. Teofilija, kai šventė 100-mečio jubiliejų. Ir kiek jaunesnė jos sesuo Viktorija buvo gera dainininkė. Siūdama Teofilija vis dainuodavo. Čia pateikiamas jos dainas apie 1946–1947 metus užrašė dukra Aldona Stanionytė.

Pagal dukters Aldonos Stanionytės pasakojimą 2020 m. sausį ir straipsnius spaudoje užrašė Nijolė Sisaitė.

Literatūra

Nemunaitienė, Vilma. Ilgaamžiškumo eliksyras – juokas ir dainos: [apie Teofilę Janušonytę-Stanionienę (g. 1901), atšventusią šimto metų jubiliejų]. – Iliustr. // Ukmergės žinios. – 2001, bal. 3, p. 1.

Stunžėnienė, Zuzana. „Labiausiai norėčiau, kad jaunystė grįžtų…“: [apie Ukmergės senolę T. Janušonytę-Stanionienę (g. 1901), atšventusią šimto metų jubiliejų]. – Iliustr. // Gimtoji žemė (Ukmergės r.). – 2001, kovo 29, p. 3.

Iš šeimos albumo