Stanionytė, Aldona. Mano vyresnioji sesuo: apie tautodailininkę Nelę Marazienę (1925–2015)

Nelė Marazienė (1925–2015) –  tautodailininkė, nuo vaikystės gyvenusi ir dirbusi Ukmergėje. Savo darbus ji ypač mėgo kurti iš šiaudų, lino, džiovintų augalų. Yra išleistas leidinys „Ukmergės rajono tautodailininkė Nelė Marazienė (Ukmergė, 2014), gausiai iliustruotas tautodailininkės kūrinių nuotraukomis. Apie vyresniąją seserį pasakoja Aldona Stanionytė (g. 1932), ilgametė Lietuvos mokslų akademijos Biologijos ir zoologijos institutų mokslinė bendradarbė, zoologė, nuo 1992 m. – emeritė (plačiau apie Aldoną Stanionytę žr. adresu). Prisiminimus papildo kelių tautodailininkės kūrinių, esančių sesers Aldonos  namuose, nuotraukos, taip pat nemažai Nelės Marazienės bei jos šeimos fotografijų.

Stanionytė, Aldona. Mano vyresnioji sesuo: apie tautodailininkę Nelę Marazienę (1925–2015)

Ji gimė 1925 metų vasario 24 dieną Justinavo kaime (Veisiejų vlsč., Lazdijų r.). Tėtė [Pranas Stanionis] mokytojavo Justinavo dvare buvusioje mokykloje, kol dar buvo nevedęs. Nelės vardą jai parinko tėtis, perskaitęs Henriko Senkevičiaus knygą „Dykumose ir giriose“, kurios pagrindinė herojė buvo Nelė. O jos krikšto vardas buvo Petronėlė, o krikšto tėvas buvo tėtės brolis Petras. Iki ketverių metų gyveno Justinavo dvare. Paskui šeima persikėlė į Šventežerį. Tėtė ten dirbo raštinėje. Čia 1930 metais gimė brolis Algirdas. Tuo metu tėtį paėmė į Lietuvos kariuomenę. Mama su vaikais kurį laiką gyveno tėčio gimtinėje Janėnuose (Lazdijų r.). Kartais mama duodavo Nelei panešioti mažąjį broliuką lauke po pievas. Paskui šeima apsigyveno Lazdijuose. Čia 1932 metais gimiau aš. 1933 metais persikėlėme į Ukmergę, nes tėtis buvo paskirtas čia mokesčių inspektoriumi. Ukmergėje iš pradžių gyvenome Vilniaus gatvėje pas žydus. Jų pavardės neprisimenu. Šeimininko vardas buvo Icekas, o jų sūnaus – Borisas. Įsikūrėme antrame aukšte, o pirmame  gyveno šeimininkai. Namo rūsy jie turėjo limonado fabrikėlį. Paskui gyvenome Kauno gatvėje, netoli vandentiekio, kieme buvusio Šaulių namo, kuris išlikęs iki šiol. Vėliau persikėlėme į Ramygalos gatvę.
Kai gyvenome Vilniaus gatvėje, Nelė lankė Užupio pradinę mokyklą, paskui – mokyklą Sodų gatvėje. Vėliau mokėsi Smetonos vardo gimnazijoje, kuri tuo metu buvo labai moderniška. Nelės klasės draugės buvo Lidija Larijonovaitė (buvusi Ukmergės stomatologė, šiuo metu jau mirusi), taip pat dabar žinoma Kauno dramos teatro aktorė Regina Varnaitė. Nelė baigė gimnaziją 1946-aisiais.
Mama Teofilija Stanionienė (1901–2005) buvo gera siuvėja, mokėjo austi, nerti vašeliu, megzti (apie Teofiliją Stanionienę žr. adresu). Nelės klasės auklėtoja Jankuvienė dėstė geografiją ir namų ruošą ir kai ko Nelę išmokė. Matyt, dėl to sesuo, baigusi gimnaziją, išvažiavo į Kauną ir stojo mokytis į Žemės ūkio akademijos namų ruošos skyrių. Išlaikė egzaminus, bet tais metais nesusidarė grupė ir ta specialybė buvo panaikinta. Kitur sesuo nestojo. Grįžusi į Ukmergę, dirbo tuometinėje Ukmergės vidurinėje mokykloje. Iš pradžių raštinėje, paskui pionierių vadove. Po poros metų tapo namų ruošos mokytoja. Ji baigė namų ruošos kursus Antalieptėje (Zarasų r.). Ir dirbo mokykloje iki pensijos.
1957 metais Nelė ištekėjo už Stasio Marazo (?1927–2005). Jis buvo kilęs iš Ukmergės krašto, Ramygalos valsčiaus. Iš pradžių ūkininkavo, paskui tapo labai geru dantų techniku. Kai jie susituokė, kurį laiką gyveno Ramygalos gatvėje. Paskui Stasys nusipirko pusę gydytojo Labučio namo Vytauto gatvėje 24, beveik miesto centre. Prie namo buvo žemės gabalas. Šalimais buvo gydytojo Dumbrio namai ir Ukmergės vaikų bibliotekos pastatas.
Nelė ypač mėgo kurti iš šiaudų, lino, džiovintų augalų. Pynė šiaudinius sodus, darė atvirukus, paveikslėlius, mezgė batukus kūdikiams, kepė ir gražiai puošė tortus. Ji dalyvavo parodose. Keli jos darbai yra ir mano namuose. Beje, Nelė ir jos vyras labai mylėjo šuniukus. Paskutinis sesers augintinis Rikis dabar gyvena pas mane.
Nelė buvo septyneriais metais už mane vyresnė. Ji jau buvo panelė, o aš dar vaikas. Ji gyveno linksmai, o aš – kukliai. Sesuo mirė 2015 metais per Kūčias, sulaukusi 90-ies metų. Ją ištiko insultas. Nelė palaidota šalia savo vyro Ukmergės Dukstynos kapinėse. Mūsų mama ir brolis Algirdas palaidoti Ukmergės kapinėse Vaižganto gatvėje.  

                                                                                                                                                                                                 2019 m. gruodis.

Literatūra:

1. Ukmergės rajono tautodailininkai / [medžiagą surinko ir paruošė spaudai Rimantas Zinkevičius ir Laima Dzigaitė]. – Ukmergė, 2002, p. 18.
2. Ukmergės rajono tautodailininkė Nelė Marazienė / [sudarytojas Rimantas Zinkevičius]. Ukmergė, [2014]. [32] p.: iliustr. 3. Nelė Marazienė: [tautodailininkė, mezgėja, karpytoja: trumpa biografija]. Iliustr., fotoportr. // Tautodailės metraštis. Nr. 4/5 (2000), p. 23.

Tautodailininkės Nelės Marazienės kūriniai

Nelės Marazienės dovana jaunystės draugui.

Iš šeimos albumo

Nelė su mama Teofilija Stanioniene Justinavo dvare (Lazdijų r.). Apie 1929 m.
Nelė Stanionytė Ukmergėje. 1934 m.
Stanionių šeima Ukmergėje. Iš kairės: tėvai Teofilija ir Pranas Stanioniai, Nelė, sėdi Aldona, šalia brolis Algirdas. Apie 1936 m.
Stanionių šeima. Ukmergė, 1944 m. balandis.
Teofilija Stanionienė su vaikais. Apie 1954–1955 m.
Nelės Stanionytės ir Stasio Marazo vestuvės. 1957 m. Ukmergė.
Nelės ir Stasio Marazų vestuvės. 1957 m. Ukmergė.
Nelė (kairėje) su mama Teofilija Stanioniene ir seserim Aldona. 1962 m. spalio 15 d.
Nelės tėvas Pranas Stanionis (iš dešinės).
Nelė mokyklos vaidinime Ukmergėje (dramos būrelio vadovė rusų kalbos mokytoja Taškūnienė).
Nelė (iš kairės) su mama ir seserim Aldona. 1949 m. liepa.
Nelė Stanionytė (viduryje) su jaunystės draugu Stasiu ir seserim Aldona Ukmergėje. 1949 m.

Iš kairės: Nelė Stanionytė, Teofilija Stanionienė, draugė, sesuo Aldona.