Tarp Vilniaus Niujorko bokštų
Esu Rūta. Vilniuje gyvenu beveik 16 metų – į jį atsikėliau iš Marijampolės baigusi mokyklą. Universitete studijavau istoriją, o bakalauro studijų metais gyvenau Saulėtekyje. Mane labai žavėjo ir iki šiol tebežavi šis Vilniaus rajonas. Jis man asocijuojasi su gražiausiais ankstyvosios jaunystės metais, kai viskas dar taip nauja, įdomu ir nepatirta.
Čia gyvena daugybė studentų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, atvykusių į sostinę vedinų svajonių, tikslų ir noro juos įgyvendinti. Sakyčiau, kad būtent gyvenant čia pirmą kartą iš tikrųjų susiduriama su gyvenimo realybe. Susiduriama su didele laisve, kurios neturėjai namuose, tačiau kartu – ir su dar didesne atsakomybe. Nori valgyti? Gaminkis. Pasibaigė švarūs drabužiai – skalbkis. Nori visur suspėti? Išmok planuoti savo laiką.
Saulėtekis daugeliui studentų tampa vieta, kur iš buvimo vaiku tampama atsakingu suaugusiuoju, prisiimančiu atsakomybę už savo veiksmus ir suprantančiu, kad niekas kitas už tave nepasieks to, ko tu nori. Džiaugiuosi, kad būtent šioje vietoje pradėjau savo pažintį su sostine. Kaskart pro ją pravažiuodama vis dar jaučiu džiaugsmą – Saulėtekis primena apie naujas pradžias, tikslų siekimą ir skatina svajoti toliau, tik galbūt jau kiek disciplinuočiau.
Tarp Vilniaus Niujorko bokštų
Rytas čia prasideda eilėje prie dušo.
Ūkanose paskendęs protas ruošiasi dienai ir paskaitoms.
Taip norisi išlaikyti viltį naujai pradžiai.
Apsirengi šiltai, nes rugsėjo saulė šykšti šilumos.
Pamatai, kad troleibusas nuvažiuoja, o paspartinusi žingsnį supranti, kad jo nepavysi.
Apgailestauji suvokus, kad teks vėluoti į universitetą.
Ir vėl. Lėtu žingsniu eini pro Niujorko bokštus.
Taip, kol kas vienintelius, kuriuos gali sau leisti pamatyti.
Išgirsti kažką kviečiant tave vardu.
Apsidairiusi supranti, kad ne tos Rūtos jiems reikia.
Nusuki žvilgsnį, nesiblaškai ir tiesiog keliauji į paskaitas.
Saulėtekis
Saulę sveikina retai,
Akys jų dar sumerktos,
Uolūs mokslo vergai,
Ligi kurių dar tu augsi.
Ėda sielą gėla,
Tolių ilgesys kyla,
Ei, studente, kada sudrumsi šią tylą?
Kilo miestas greta,
Išskubėjo viltingai,
Sakyk, studente, kodėl tu vis dar aptingęs?
Nuotr. Saulėtekis 2011 m. gegužė

