Mokytoja, Baltosios Vokės pramogų centro kraštotyros muziejaus įkūrėja Adelė Česnulytė-Zienienė poeziją pradėjo rašyti mokyklos suole. Savo eiles spausdino žurnale „Moksleivis“, skaitė per radiją. Kraštotyrininkė yra parašiusi 382 eilėraščius. Išleido dvi poezijos knygeles.

Kilusi iš Mančiagirės kaimo (Marcinkonių parapija, Varėnos r.), mokytoja žino daug dzūkiškų dainų, papročių, prisiminimų, gimtosios dzūkų tarmės žodžių. Siekdama įamžinti savo krašto kalbinį paveldą, kraštotyrininkė yra parengusi dzūkų tarmės žodynėlį. Žodynėlyje visi dzūkiški žodžiai yra sukirčiuoti. Aiškinamasi, kaip dzūkų tarmę paveikė rusų, lenkų, baltarusių kalbos, kiek buvo vedinių iš svetimų kalbų. Poetė dzūkiškus žodžius užrašinėja net ir naktimis – jei nubudus į galvą šauna kokie nors žodžiai, būtinai juos užrašo net ir vidury nakties, lyg bijodama, kad jie išnyks, jei bus palikti iki ryto.

Nuo 2017 m. poetė kuria eiles gimtąja dzūkų tarme.

Mančiagirės kaimo Klonės bendruomenėje mokytoja Adelė Zienienė žinoma kaip atidi ir jautri dzūkiško kaimo stebėtoja, savo eilėmis apdainuojanti žaliuosius Dzūkijos šilus ir viską, kas vyksta juose. Kaip sako pati poetė: „mano eilės – tai mano vidiniai pergyvenimai. O mano draugai – Dzūkijos miškai, šilas ir Ūla“.

Adelė Česnulytė-Zienienė ne tik kuria eiles, bet ir domisi savo krašto istorija, yra užrašiusi gimtojo Mančiagirės kaimo papročius ir dainas. Mokytojos iniciatyva 1998 m. kultūros namuose (dabar – Baltosios Vokės pramogų centras) įrengtas kraštotyros muziejus.

Kviečiame pasiklausyti poetės eilių ir pasakojimų apie kai kuriuos kraštotyros muziejaus eksponatus. Ar žinote, kam buvo naudojami senoviniai dzūkų buities indai nekocia ir nekotaitė? O kaip buvo gaminamas muilas Dzūkijos kaimuose?

Informaciją parengė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos bibliografės-kraštotyrininkės Giedrė Saulienė ir Jurgita Lazauskaitė, vaizdo įrašą sumontavo vyresnysis multimedijų dizaineris Mindaugas Masaitis ir edukatorė Irina Jarec.