Šio straipsnio autorė Daiva Avižienienė – Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Nemunaičio filialo vyresnioji bibliotekininkė. Ji yra 5 kartos Nemunaičio gyventoja, jaučia ypatingą ryšį su šiuo kraštu. Yra parengusi virtualius pristatymus ,,Nemunaitis laiko tėkmėje“,  ,,Nemunaičio bibliotekos istorija nuo 1952 m“, virtualias nuotraukų parodas – ,,Nemunaitis metų tėkmėje“ (Modesto Kisieliaus darbai), „Lenkiuos Mamai ir Motinai gamtai. Kas aš be jos?…“  (Laimos Zajančkauskienės darbai), ,,Ritos Gegužienės keramikos darbai“.

Nemunaitis – Alytaus krašto pušynuose spindintis perliukas

Pasakojama legenda, kad dar X a. šioje vietovėje sustojo iš užjūrių atplaukęs vikingų vadas Nemonas. Patiko jam gyventojų svetingumas ir rūpestis. Išvykdamas apdovanojo visus įvairiais turtais. Dėkingi gyventojai vado garbei pavadino vietovę Nemunaičiu (Nemunaiciu).
Nemunaičio pilis ir dvaras minima 1384 m. kryžiuočių karų aprašymuose, nuo 1387 m. minimas Nemunaičio miestelis ir valsčiukas.
1792 m. Nemunaičiui buvo suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas, kuriame pavaizduotas šv. Kazimieras. Istorinių negandų metu savivalda ir herbas buvo panaikinti. 1999 m. lapkričio 10 d. Prezidento dekretu buvo atkurtas Nemunaičio istorinis herbas.

Nemunaičio piliakalnis su papiliu

Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumoje. Jį beveik visą nuplovė Nemunas, išliko tik pietrytinis kraštas. Piliakalnyje stovėjo Nemunaičio pilis, minėta 1384 m. ir 1387 m. Piliakalnis datuojamas XIV a. Greta piliakalnio yra papilys. Piliakalnis su papiliu įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Nemunaičio bažnyčia

Nemunaičio bažnyčia – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Bažnyčios titulas nesikeitė, nors bažnyčia keletą kartų perstatyta iš naujo. Ši bažnyčia šioje vietoje jau penkta.

Pirmoji Nemunaičio bažnyčia. 1625–1626 m. Mykolas ir Kazimieras Sapiegos įsteigė Nemunaityje parapiją ir pastatė pirmąją medinę bažnyčią. Apie pirmosios bažnyčios išvaizdą nieko nežinome. Manoma, kad pirmoji Nemunaičio bažnyčia buvo sudeginta 1655 m., pirmosios Rusijos invazijos į Lietuvą metu.

Antroji bažnyčia – buvo naujai pastatyta po gaisro apie 1674 m. Statybai vadovavo Nemunaičio seniūnas Rosochackis. Pažymėta, kad Bažnyčia turėjo 1 bokštą ir 8 įstiklintus langus. Buvo nudažyta raudona spalva.

Trečioji bažnyčia. 1752 m. Nemunaičio seniūnas ir seniūnienė Laniauskai pastatė naują bažnyčią. Bažnyčia buvusi ant sumūrytų pamatų, pastatyta iš apvalių rąstų. Keturkampis bokštas buvo apkaltas skarda. Languose buvo 106 nauji  dideli kvadratiniai stiklai. Grindys iš tašytų lentų, nuobliuotos. 1797 m. Bažnyčios inventoriuje minimos naujos kapinės (dabartinės). Tiek senosios prie bažnyčios su šventoriumi, tiek naujosios aptvertos apvalių rąstų tvoromis. 1831 m. Naktį iš liepos 30 d. į 31 d., audros metu, į bažnyčios bokštą trenkė žaibas, ir bažnyčia užsidegė. Pirmieji klebonui į pagalbą atskubėjo Nemunaičio žydai, nes jie gyveno arčiau bažnyčios. Buvo išnešti į šventorių liturginiai indai bei rūbai, didysis altorius. Sudegė vargonai ir prie jų įgytas būgnas, varpeliai. Varpinė išliko nesudegusi.

Ketvirtoji bažnyčia. Tuometinis Nemunaičio dvaro nuomininkas Trakų apskrities teisėjas Vincentas Žilinskas, talkinamas parapijiečių,  ant sumūrytų pamatų skubiai atstatė nedidelę bažnytėlę. Bažnyčia buvo prižiūrima, remontuojama, tačiau labai maža.

Penktoji bažnyčia. Naujos Nemunaičio bažnyčios statyba ėmėsi rūpintis tuometinis Nemunaičio klebonas Albertas Rubša. 1898 m. jis jau turėjo naujos bažnyčios planą ir sąmatą. Bažnyčios projektą parengė architektas V. Michnevičius. Statyboje kasdien dirbdavusios parapijiečių grupės (maišė skiedinį, nešiojo jį ir plytas). Daug lėšų bažnyčios statybai paaukojo iš parapijos į Ameriką emigravusieji. Nemunaičio bažnyčia neogotikinė. Dabar dailės paminklų sąraše yra Nemunaičio bažnyčios didžiojo altoriaus Švenč. Mergelės Marijos paveikslas su aptaisais (paveikslą ar tik sidabro aptaisus 1752 m. dovanojo Barbora Kęsgailaitė-Zavišienė-Radvilienė) bei Kristaus Kančios kelio stočių paveikslai.

Nemunaičio Lurdas

Lurdas, arba Lurdo grota – sakralinis statinys, prie Nemunaičio bažnyčios. Lurdas buvo pastatytas 1930 m kunigo Želnios rūpesčiu.

Nemunaičio vienuolynas

Pranciškonų vasarnamis, kuris vietinių gyventojų vadinamas vienuolynu, pastatytas 1931–1933 m. kunigo F. Baltuškos iniciatyva kaip poilsio namai broliams pranciškonams. 1945 m. birželio 3 d. naktį šiame pastate priesaiką davė 120 A. Ramanausko-Vanago vadovaujamų partizanų.

Misijų kryžius

Netoli didžiųjų šventoriaus vartų modernų tautiškų motyvų patvarų kryžių – paminklą 1933–1934 m. Šventųjų Metų proga pastatė kunigas V. Želnia. Misijų kryžius nenugriautas net sovietmečiu.

Kunigo akmuo

Ant šio akmens iškalta vandens lygio matavimo skalė. Pašto viršininkas dar XX a. pradžioje turėdavo skambinti į Kauną ir pranešti, koks vandens lygis. Gali plaukti laivai ar ne.

Nepriklausomybės kario skulptūra

1939 m. Mokytojo Antano Saulevičiaus iniciatyva į Nemunaitį buvo pakviestas žymus to meto skulptorius Vincas Grybas. Jau po metų miestelį turėjo papuošti Nepriklausomybės kario paminklas. Tačiau pasikeitusi politinė santvarka pakeitė šiuos planus. Ilgus metus skulptūra buvo slepiama įvairiose vietose, o 1989 m. išlieta naujai. 1990 m vasario 16 d. Nemunaičio žmonės miestelio aikštėje atidengė Nepriklausomybės kario paminklą.

 Kryžius partizanų žūties vietai Kalnėnų miške pažymėti

Kelias nuo Nemunaičio miestelio iki partizanų žūties vietos Kalnėnų miške.

Pagal MGB agento „Dzūko“ ir informatoriaus „Sabonio“ duomenis, MGB Alovės vlsč. poskyrio operatyvinė grupė 1949 04 11 puolė Kalnėnuose, ant Nemuno kranto esantį bunkerį ir jame gyvenančius partizanus.

Literatūra:

1. Alytaus kraštas. Nemunaitis [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-08-08]. Prieiga per internetą: <https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/nemunaitis/>.
2. Jegelevičius, Sigitas. Nemunaitis ir jo parapija: Nemunaičio parapijos 380-osioms metinėms: monografija. – Vilnius, 2002. – 2 kn.: iliustr., faks.
3. Lankininkas, Vytautas. Iš Nemunaičio praeities. – Alytus, 2001. – 131, [1] p.: iliustr.

Informaciją pateikė: Daiva Avižienienė, 2023 m.