Biblioteka ir teatro mūza

Ši istorija apie Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos teatrą. Istorija kaip gaivus vėjas, atnešantis juoką, praskaidrinantis dieną. Norisi papasakoti apie bibliotekos darbuotojų visuomeninį gyvenimą. Biblioteka, gyvuojanti jau septyniasdešimt metų, turėjo ir tebeturi ne vieną tradiciją. Kelionės po Lietuvą, jos miestus ir miestelius, miškus (grybai, uogos), užsienio šalis. Noras pamatyti, pabūti kartu ne tik darbo vietoje, noras pasidžiaugti asmeniniais ir darbiniais pasiekimais. Geriausių metų bibliotekininkų rinkimai vyksta nuo 1995 m., darbo jubiliejai prisimenami nuo XX a. aštunto dešimtmečio. Taip pat bibliotekoje gimė ir gyvavo teatras.

Bibliotekoje beveik visi prisilietę prie šio reiškinio. Kiekvienas kitaip – kas džiaugėsi juo kaip žiūrovas, kitus teatro mūzos ilgam įtraukė į savo pinkles. Jie prisilietė prie paties teatro kūrimo – rašė scenarijus, režisavo, kūrė dekoracijas ar vaidino. Bibliotekos teatro istorija pakankamai ilga. O rašyti ją ne taip ir paprasta. Dalis teatro kūrėjų jau išėję iš bibliotekos, kai kas ir iš gyvenimo, daug kas užsimiršę, neišlikę ir kai kurių scenarijų. 1979 metais buvo suvaidintas pirmasis spektaklis „Variacijos Šekspyro tema“. Šio spektaklio sumanytoja – tuometinio Vaikų literatūros skyriaus vedėja Rytė Janauskaitė. Pasitelkusi į pagalbą patį Vilhelmą Šekspyrą, ji parodė, kokios tragedijos vyksta Adomo Mickevičiaus bibliotekoje – nuolat pykstasi skyriai, besipriešindama naujai tarybinei klasifikacijai, miršta Ofelija. Beveik visi spektakliai atspindėdavo bibliotekos gyvenimo peripetijas, buvo suprantami, artimi, todėl labai laukiami.

Dažniausia spektakliai buvo rengiami tradicinių švenčių proga – per bibliotekos darbuotojų darbo jubiliejams skirtas šventes, kovo 8-ąją, bibliotekos ar jos vadovų, darbuotojų jubiliejus, naujų skyrių ar patalpų atidarymus ir t. t. Vėliau pradėta teatralizuotai švęsti Užgavėnes, beveik visos svarbesnės datos – asmeninės ar visuomeninės būdavo pažymimos nedidelėmis scenelėmis. Teatras keitėsi – tai buvo ir „Vaidilučių teatras“, ir „Senamiesčio orakulo“ teatro trupė, 1982 m. remonto metu gimė „Koridoriaus teatras“, dainuojančios bibliotekos darbuotojos subūrė ansamblį „Nakcižibis“, 1998 metais gimė kūrybinga ir šmaikšti teatro trupė „UAB ReMaDa“ (Reda Steniulienė, Marytė Šriubšienė, Dalia Stanevičienė)… Mainėsi pavadinimai, scenaristai, režisieriai ir aktoriai, bet išliko idėja – kurti džiaugsmą.

Kas gi kūrė ir kuria bibliotekos teatrą? Tai, visų pirma, scenaristai. Tarp jų – buvusi Meno skyriaus vedėja Rytė Janauskaitė, bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Elvyda Skuodytė, buvusi Skaityklos vedėja Tamara Grinkevičienė, metodininkas Vitalius Zaikauskas, vėliau – Meno skyriaus vedėja Asta Kazakevičiūtė, Informacinių technologijų skyriaus vedėja Erika Makauskienė ir kt., dar vėliau – Skaitytojų aptarnavimo centro vadovė Aldona Jeleniauskienė, Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro vadovė Laura Juchnevič. Beje, yra scenarijų, kurie buvo ne vieno kolektyvo nario kūrinys. Parašius scenarijų, jis kisdavo repeticijų metu, kai kartu dirbdavo režisieriai ir aktoriai. Todėl net ir scenarijai, be abejo, negali atspindėti to vaizdo, kurį išvysdavo žiūrovai.

Publika būdavo įtraukiama į spektaklius, kartais tapdavo jo dalimi – tekdavo atsakyti į klausimus, atlikti užduotis. Bet labiausia visiems patikdavo kiekvienam individualiai pritaikyti tekstai. Gaila, bet išliko ne visi tekstai, todėl pristatome žinomus, įspūdingus spektaklius.

Rytė Janauskaitė sukūrė spektaklius „Variacijos Šekspyro tema“ (1979), „Bibliotekininkystė amžių vingiuose“ (1981), „Mūzų triumfas arba neturėjo boba bėdos“ (1982, skirta Meno skyriaus įkurtuvėms), „Literatūros apžvalga“ (1986), Elvyda Skuodytė – „Streskonferencija“ (1990), „Arabiškas vakaras“ (2001, kartu su Erika Makauskiene); Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė „Olimpo tuštėjimo metas: vieno ilgo veiksmo antikinė drama“ (1999), „Kaip veteranai mohikanus gelbėjo arba įstabioji ir džiugioji dviejų tautų draugystės istorija“ (2004), „Graikiška pelėdiados dvasia“, „Renesanso vėjai bibliotekoje“ (2005 m.), bibliotekos 50–mečiui skirtą scenarijų „Te būna palaiminta penkiasdešimties metų šviesa“ (2005, bibliotekos 55 metų jubiliejaus ir 50 metų Adomo Mickevičiaus vardo suteikimo bibliotekai jubiliejaus pažymėjimas), „Bibliotekos vaiduokliai: trijų dalių šiurpi istorija“ (2006 m.). Aldona Jeleniauskienė sukūrė bibliotekos 60–mečiui skirto vakaro scenarijų „Svečiuose pas grafienę Vilgotską“ (2010), scenarijų 2009 m. bibliotekos geriausio bibliotekininko konkursui, naujametiniam vakarui „Tarmių gatvė“, Laura Juchnevič parašė 2014 m. Bibliotekos geriausio bibliotekininko apdovanojimui skirtą spektaklį.

Kiek vaidmenų buvo sukurta bibliotekoje? Kai kuriuose spektakliuose jų būdavo apie dešimt. Tad drąsiai galime teigti, kad daugiau kaip šimtas. Šekspyro herojai Kapulečiai, Montekiai, Romeo ir Džiuljeta, Hamletas, Otelas, Ofelija bei Dezdemona. Žinoma, Adomas Mickevičius ir Marilė. Bibliotekos personalijos: skaitytojai, bibliotekininkės, bibliografės, metodininkės. Žymūs dainininkai, politikai, žurnalistai, grafienės, knygų personažai: Šerlokas Holmsas, Don Kichotas, Karmen, Ana Karenina; Olimpo dievai, likimo deivės, indėnai, budeliai ir aukos, vaiduokliai, traukiniai ir net pelės. Šiuos vaidmenis kūrė bibliotekos darbuotojai ir jų šeimos nariai, bibliotekos bičiuliai. Scenoje pasirodydavo Rita Paliukaitė-Medeckienė, Violeta Kalneva, Česlovas Šileris, Vitalius Zaikauskas, buvusios bibliotekos direktoriaus pavaduotojos Dalia Stanevičienė ir Elvyda Skuodytė, Tamara Grinkevičienė, Daiva Slavinskienė, Svetlana Charsika, Reda Steniulienė, Marytė Šriubšienė, Virginija Gudelevičiūtė. Prisijungdavo ir bibliotekos bičiuliai – Hugo Viktoras Parulskis, Jonas Gaižauskas, Jonas Varnas. Kai kurie buvo pastovūs teatro aktoriai, kiti sukūrė vieną kitą, bet labai ryškų vaidmenį. Tokie yra Galinos Ratkevičienės Ala Pugačiova, Petro Zurlio Dzeusas ir Vaiduoklių vadas. XXI amžiuje prisidėjęs prie teatro jaunimas – Karolina Šutova, Gerda Putnaitė, Violeta Giegytė, Monika Stonkuvienė, Julija Charsika, Renata Tyško, Artūras Žiukas – atvertė naują bibliotekos teatro puslapį. Vienas įstabiausių duetų – Dovilė Marčinskaitė ir Jūratė Skulskytė, rodos, buvo sutvertos vaidinti kartu – jų sukurtas Juodojo ir Baltojo bibliotekininko duetas nepaliko abejingo, kaip ir Amūras su Kupidonu. O kokia scenoje būdavo Erika Makauskienė, nieks neprilygo jos Šamanui, Retorikos dėstytojui ar Skautų vadui.

Ir norisi tikėtis, kad spektaklių ir aplodismentų dar bus – Mūzos dabar tiesiog ilsisi…

Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė