Dr. Birutė Railienė – bibliografė, ilgametė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotoja. Domisi mokslo istorija, yra paskelbusi nemažai publikacijų spaudoje. B. Railienė gimė Vilniuje. Susidomėjo ženkleliais Vilniaus tema, sukaupė nemažą kolekciją ir drauge su vyru Dariumi Raila išleido albumą „Vilnius ženkleliuose“.

Vilniaus atminimas saugomas ir skelbiamas įvairiais būdais: tekstuose, muzikoje, mene… pasidalinsiu savo istorija apie Vilniaus atminimą ženkleliuose. Buvau paauglė, kuomet mano Tėvelis Romanas Paulavičius, Lietuvos patriotas, tyrėjas ir istorijos žinovas pasiūlė man pradėti kolekcionuoti ženklelius su Vilniumi. Antrą kartą raginti nereikėjo. Kolekcija augo, tiesa – lėtai. Tiek, kiek sugebėjau įsigyti ženklelių spaudos kioskuose, dailės parduotuvėse. Ilgainiui pradėjau domėtis ženklelio kūrimo istorija, pradėjau rinkti ir seniau gamintus.

Kokia būna kolekcija? Tokia, apie kurią niekas nežino arba žino. O kaip tą žinią apie surinktą kolekciją paskelbti? Esu bibliotekininkė, man knyga – puikiausias kultūros išradimas. Pradėjau galvoti apie ženklelių albumą, tariausi su sutuoktiniu Dariumi, kuris turi puikų meninį skonį. Nutarėme, kad išleisime ženklelių albumą, kuris tarnaus kaip dovana Vilniaus miestui ir jo svečiams. Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjome rengtis Vilniaus 700 metų sukakčiai.

Albumo rengimas įpareigojo surinkti žinias apie kiekvieną ženklelį. Tai pasirodė žymiai sunkiau, nei galėjau įsivaizduoti. Ant kitos ženklelio pusės nebuvo jokios informacijos, nebent kartais – kaina. Klausinėjome žinovus: gamintojus, kūrėjus, kolekcininkus. Apgailestavome, kad ženklelius gaminusios įmonės neišsaugojo archyvų, o dauguma ir pačios nebeišliko.

Profesiniu iššūkiu vadinu ženklelių sisteminimą. Daugybę kartų kilnojome juos iš vieno rinkinio į kitą, keitėme skyrių pavadinimus… Pagaliau apsisprendėme visą albumo medžiaga suskirstyti taip: Atminimas; Istorija; Architektūra (poskyriai: Miestas; Paminklai; Statiniai); Sukaktys; Vilniaus simbolika kaip įvaizdžio dalis. Toks skirstymas sąlyginis, tačiau mums jis pasirodė įtikinamas. Albume pavaizduoti 538 ženkleliai.

Atlikus simbolių Vilniaus ženkleliuose analizę galima skirti dvi pagrindines grupes: istoriją ir architektūrą. Istorijos grupėje didžiąją dalį sudaro legendinio Geležinio Vilko atvaizdas (83) ir Šv. Kristoforas (66). Architektūros grupėje įvairovė didesnė: ženkleliuose vaizduojama miesto panorama, paminklai. Daugiausia miesto architektūrą reprezentuoja istoriniai statiniai: Gedimino pilies bokštas (207), Arkikatedra Bazilika (22), Šv. Onos bažnyčia (19). Naujosios architektūros simbolių atrankoje dominuoja Trijų kryžių paminklas (12), Vilniaus televizijos bokštas (10), skulptūra „Rytas“ (7).

Ženkleliai, kuriuose architektūros detalės vaizduojamos fragmentiškai, pateko į „Atminimo“ skyrių. Dalis populiarių miesto simbolių pavaizduoti įamžinant žymias Vilniaus datas ženkleliuose – juos rasime skyriuje „Sukaktys“. Gedimino pilies atvaizdas panaudotas 16 kartų, Trijų kryžių paminklo – 2 kartus. Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ženkleliai buvo kurti slapta, jų tiražai – nedideli, gamintoją nustatyti nėra lengva.

Daugiausia minčių kilo kaupiant „Sukakčių“ skyriaus ženklelius. Atsisakėme įvykiams (konferencijoms, susitikimams, festivaliams) skirtų ženklelių, tačiau įtraukėme miesto tradicijas įamžinančius ženklelius. Labiausiai papildymų laukiantis skyrius – „Vilniaus simbolika kaip įvaizdžio dalis“. Nors šiais laikais tokia simbolika tapo įprasta akiai, sovietmečiu ženklelį papuošti geležinio vilko atvaizdu buvo tikras iššūkis. Tokių ženklelių, manome, būta žymiai daugiau, tačiau saugumo sumetimais jų buvo gaminta nedaug, dar mažiau pasiekė mūsų dienas.