Napoleonas Kazimieras Rouba

Šio teksto rengėja yra pedagogė ir mokslininkė, dr. Judita Puišo. Šiuo metu ji yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros docentė. Ji gimė 1975 m. sausio 4 dieną Tartu mieste (Estija). Yra baigusi KTU, apsigynusi fizikos mokslų daktaro disertaciją. 2013 m. mokslininkei suteiktas KTU docento vardas. J. Puišo yra kelių draugijų ir organizacijų narė (Lietuvos Fizikų draugijos, Lietuvos biofizikų draugijos ir kt., taip pat Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos komiteto narė). Ji yra daugelio mokslo tiriamųjų darbų autorė, pelniusi nemažai apdovanojimų. Mokslininkė domisi Lietuvos istorija, žymių asmenybių gyvenimu. Kai kuriuos savo darbus J. Puišo pasirašo slapyvardžiu „Judita iš Skarulių”, nes vaikystėje Skaruliuose (Jonavos r.) ji praleisdavo daug laiko pas savo močiutę, bajorę Stefaniją Rukuižaitę-Rozenbergienę. Dabar mokslininkė ten veda ekskursijas, rūpinasi apleistais kapais.

Napoleonas Kazimieras Rouba
(Napoleon Kazimierz Rouba)

Napoleonas Kazimieras Rouba. Almanach Literacki 1926. –
Wilno, 1926, p. 47

Kada ir kur gimė žymus žurnalistas, rašytojas Napoleonas Rouba (Riauba)? Žinoma, kad 1860 metais, tačiau skirtingi informacijos šaltiniai pateikia bent kelias pirmojo kelionių vadovo po Lietuvą ir Baltarusiją autoriaus gimimo vietas: Dieveniškės arba Varšuva. Taigi, kur gimė Napoleonas Rouba, kas buvo jo tėvai, kur jie gyveno?

Pradėjau paieškas… Pradžioje internete, tikrindama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, ir Vilniaus universiteto nuorodas, susijusias su Napoleonu Rouba, Po to tarp Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA) saugomų ir suskaitmenintų Dieveniškių Švč. Mergelės Rožančinės Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygų, vėliau – dar kartą skaitydama mokslo istorijos straipsnius tiek lietuvių, tiek ir lenkų kalba. Nors radau ne tai ko ieškojau, tačiau tai atvėrė duris kitoms paieškoms: Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose pavyko atrasti net du Napoleono Roubos 1905 m. Tadui Vrublevskui rašytus laiškus, Lenkijos skaitmeninėse bibliotekose jo parašytų knygų skaitmenas. Dar kartą nuosekliai peržvelgus, nes visada lieka abejonė – gal nepastebėjau, LVIA katalogą, o vėliau ir suskaitmenintas knygas, teko pripažinti, kad 1860 metų krikšto metrikų knygos tiesiog nėra. Tai privertė galutinai apsispręsti dėl kito veiksmų plano ir kreiptis į „vietinius“ – Šalčininkų rajono biblioteką.

2021 m. gegužės 31 d., parašius žinutę į Šalčininkų rajoną biblioteką, atsiliepė Šalčininkų bibliotekos vyr. bibliografė-kraštotyrininkė Kristina Slavinska. Paieškų kelionę pradėjome dviese, tačiau skirtingais keliais. Ponia Kristina bibliotekos fonduose, o aš, sužinojus, kad nei Dieveniškių bibliotekoje, nei Šalčininkų rajono bibliotekoje taip pat nežinoma tiksli Napoleono Roubos gimimo vieta, vėl pasukau į interneto platybes.

Sugrįžus į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką, joje saugomas dokumentas atskleidė, kad 1860 metais  Dieveniškių Romos katalikų bažnyčia priklausė Vyšniavo dekanatui. Parašius prašymą į LVIA [Lietuvos valstybės istorijos archyvą] teko viltis, kad 1860 m. Vyšniavo dekanato knyga išlikusi. Po kelių dienų, 2021 m. birželio 7 d., zvimbtelėjo kompiuteris – atkeliavo laiškas į e-pašto dėžutę ir „siuntinukas“ – suskaitmeninti Napoleono Roubos metrikai.

„Nr. 26. 1860 m. sausio 25 d. Dieveniškių miestelyje bajorų Jano ir Aleksandros Kaminskaitės („z Kaminskich“) Roubų šeimoje gimė Napoleonas Kazimieras Rouba, pakrikštytas Dieveniškių filijinėje Romos katalikų bažnyčioje 1860 m. kovo 13 d. Dieveniškių bažnyčioje. Krikšto tėvais buvo bajoras Pranciškus Veverioskis ir Pranciška Kaminska (našlė)“. 

N. Roubos metrikų kopija. LVIA F 604 ap. 4 s.v. 90 198 v-199 (Nr. 26).

Dieveniškių bažnyčia, kurioje buvo pakrikštytas Napoleonas Rouba, 1861 m. buvo perstatyta, o netrukus, 1864 m., Napoleono Roubos tėvai buvo ištremti į Kazanę. 1869 m. sugrįžo į Lenkijos karalystę. Baigęs Vilniaus gimnaziją, išvyko studijuoti teisės į Varšuvos universitetą. 1890 m. buvo vienas iš slaptosios švietimo draugijos Vilniuje įkūrėjų. 1895 m. sugrįžo į Vilnių.

Vilniuje 1896 m. parašė pirmąjį savo romaną „Stryjowa spuścizna“, o po penkerių metų – antrąjį romaną „Żyrowisko litewskie“ (1901 m.).

Napoleonas Rouba sugrįžęs į Vilnių įsiliejo į dailininkų ir artistų draugiją ir tapo aktyviu Vilniaus šviesuoliu. Kartu su bičiuliais dailininkais ir artistais jis  nuo 1897 metų Antakalnyje prie Neries atgaivino pagal tradicinius papročius Joninių nakties šventę, kurią vadindavo „Wianki“ (vainikais). Per Jonines bičiuliai susirinkdavo Antakalnyje prie Neries pavakaroti. Skambėdavo liaudies dainos visomis Vilnijos krašte gyvavusiomis kalbomis, upe plaukdavo liepsnojantys laužai ir vainikai. Puoselėjamas Joninių tradicijas N. Rouba aprašė kartu su Lucjanu Uziembla, paties išleistoje 1927 m. knygelėje „Wianki“.

Gyvendamas Vilniuje, Napoleonas Rouba bičiuliavosi su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir Ferdinandu Ruščicu (1870–1936), rašė apysakas, bendradarbiavo su tuometine Vilniaus ir Varšuvos ir Krokuvos spauda, pasirašinėdamas inicialais N. R. ir slapyvardžiais: Kruk, Nagroda, ir Bajoras, o nuo 1905 m. dirbo iki pat laikraščio uždarymo „Kurjer Wileński“ redakcijoje. Jis redagavo dienraštį, rašė teatro recenzijas, reportažus feljetonus. 1908 m. perpasakojo, sekdamas Feliksu Bernatovičiumi (Felix Bernatowicz), legendą apie Pajautą, Lizdeikos dukrą („Pojata, córka Lizdejki: opowiadanie historyczne z powieści F. Bernatowicza“) sulaukė didelio pasisekimo. 1909 m. išleido pirmąjį kelionių vadovą po Lietuvą ir Baltarusiją „Przewodnik po Litwie i Białejrusi“. 1915 m. uždarius dienraštį „Kurjer Litewski“, Napoleono Roubos visuomeninė veikla tapo beveik nematoma. Jis mažai rašė, nedalyvavo visuomeniniame gyvenime.

Przewodnik po Litwie i Białejrusi / zebrał i opracował N. Rouba. – Wilno, [1909].

Napoleonas Rouba mirė 1929 metų gruodžio 11 d. Palaidotas Bernardinų kapinėse, Vilniuje. Su žmona Antonina, kilusią iš Kovzanų (Antoniny z Kowzanów), gimusia 1864 metais Vilniuje, o gal Balstogėje, jie užaugimo sūnų, vėliau tapusį žymiu dailininku Mykolą Roubą (Michał Rouba (1893–1941) ir dvi dukteris: Vandą (g. 1894) ir Kristiną (1892–1970), kurios, baigusios Stepono Batoro universitetą Vilniuje, gyveno Vroclave iki mirties. Abi Napoleono Roubos dukterys studijavo polonistiką tapo lenkų kalbos mokytojomis. Napoleono Roubos vaikaitis Juzefas Lukoševičius, sekdamas senelio pėdomis, tapo žinomu poeto Adomo Mickevičiaus kūrybos ir gyvenimo tyrinėtoju. Napoleono Roubos žmona mirė 1935 metais, palaidota Vilniaus Bernardinų kapinėse. 1941 m. netoliese atgulė ir Napoleono Roubos marti, taip pat dailininkė Kazimira Adamska-Roubina (1895–1941) ir sūnus, minėtasis Mykolas (Michał Rouba).

Parengė dr. Judita Puišo, Kauno technologijos universitetas, Fizikos katedra

Literatūra ir šaltiniai

1. Almanach Literacki 1926. Adres wydawniczy: Wilno: nakładem Wil. Oddz. Polsk. Białego Krzyża, 1926, p. 47.
2. Libertas Klimka, Pirmajam kelionių vadovui po Lietuvą – 100 metų, ISSN 2029–011X. Gimtasai kraštas. 2009.
3. https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/napoleon-rouba.
4. https://depotuw.ceon.pl/handle/item/2783.
5. http://elibrary.mab.lt/handle/1/8501.
6. http://elibrary.mab.lt/handle/1/5963.
7. http://elibrary.mab.lt/handle/1/13405.
8. LVIA F 604 ap. 4 s. v. 90 198 v-199 (Nr. 26).
9. https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/sakralin%C4%97-architekt%C5%ABra/9186-vln-vilniaus-miesto-kapin%C4%97s/page2.
10. https://polona.pl/item/stryjowa-spuscizna-powiesc-wspolczesna,ODk3NzU3NTI/.
11. https://polona.pl/item/zerowisko-litewskie-powiesc-wspolczesna,ODk3NjU4MjY/.
12. Mikalojus Konstantinas Čiurlonis. Twórczośd, osobowośd, środowisko, oprac.: P. Kopszak, N. Adomovičien, katalog wystawy Muzeum Narodowego w Warszawie, Muzeum Narodowego w Poznaniu i Narodowego Muzeum Sztuki w Kownie 2001, https://depotuw.ceon.pl/handle/item/2783.
13. https://depotuw.ceon.pl/handle/item/2783.
14. R. Skręt , Napoleon Rouba [w:] Polski Słownik Biograficzny, t. XXXII/2 pod red. E. Rostworowskiego, zeszyt 133, Wrocław, Warszawa, Kraków 1990, s. 323-326.
15. Laima Laučkaitė. Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje. Vilnius: Baltos lankos, 2002, p. 20, 53.
16. https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/napoleon-rouba.
17. https://polona.pl/item/pojata-corka-lizdejki-opowiadanie-historyczne-z-powiesci-f-bernatowicza,ODI3NjM2NzU/4/#info:metadata.
18. https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/napoleon-roub.
19. Antoniny Kowzan Rouby, Wilno, LCVA, f.789, ap. 2, b. 1, k. 120.