Šias nuotraukas ir atviruką „Bičių koriui” pateikė Alvyda Antonina Bajor (Alwida Antonina Bajor) (g. 1942 05 30). Ji yra žurnalistė, publicistė, rašytoja, vertėja, gimusi Vilniuje. Vaikystėje ji gyveno dabartinėje Giedraičių gatvėje, esančioje Šnipiškėse. 1965 m. baigė polonistikos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute. 1964–2000 m. buvo lenkiško laikraščio „Czerwony sztandar” (dabar – „Kurier Wileński”)  korespondentė, Literatūros ir meno skyriaus vedėja. 1991–1994 m. – radijo „Vilniaus varpas” laidų lenkų kalba redaktorė. Lietuvos ir Lenkijos spaudoje yra paskelbusi apie 2 tūkst. publikacijų. Sukūrė pjesių Vilniaus ir Maskvos lenkų teatrams. Lietuvoje ir Lenkijoje lenkų kalba išleido knygas: „Virsmas: rozmowy z Jonasem Vaitkusem” (Kraków; Wilno, 1991) (liet. „Virsmas. Pokalbiai su Jonu Vaitkumi”), „Piorun, jezioro czerwone: Zułów wczoraj i dziś” (Wilno, 1995) (liet. „Perkūnas, Raudonasis ežeras: Zalavas vakar ir šiandien”), „Druskieniki i okolice” (Kaunas, 1998) (liet. „Druskininkai ir apylinkės”), „Mickiewicza młodości kraje: przewodnik po Nowogródczyżnie i Litwie” (Wilno, 1998) (liet. „Mickevičiaus jaunystės kraštas: vadovas po Naugarduko kraštą ir Lietuvą”), „Szlakiem bohaterów Potopu Henryka Sienkiewicza” (Warszawa, 2016) (liet. „Henriko Sinkevičiaus „Tvano” herojų pėdsakais”), albumą „Polskie Studio Teatralne w Wilnie, 1960–2010 = [Vilniaus lenkų teatro studija, 1960–2010] (Wilno, 2010) (yra šio leidinio prieiga per internetą). A. Bajor apdovanota Česlavo Milošo (Czesław Miłosz) literatūrine premija (1992), taip pat Vitoldo Hulevičiaus (Witold Hulewicz) literatūrine premija (2007), Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus” Kavalieriaus kryžiumi (2018).

Literatūra ir šaltiniai

Vilniečiai. Prisiminimais dalinasi Alvyda Bajor: anksčiau Vilnius buvo kitoks [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-02-15]. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000087657/vilnieciai-prisiminimais-dalinasi-alvyda-bajor-anksciau-vilnius-buvo-kitoks>.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

•