Ilgametės bibliotekininkės profesinio gyvenimo istorija

Genė Karalytė-Čereškienė gimė 1943 m. sausio 23 d. Ukmergės rajone, Šimaičių kaime. Baigusi buvusią Vėdarų aštuonmetę mokyklą, įstojo į tuometinį Buivydiškių žemės ūkio technikumą, kuriame 1967 m. įgijo ichtiologo-žuvininko specialybę. Pagal specialybę Ukmergės rajone darbo negavo.

Nuo pat ankstyvos vaikystės pamilusi knygą ir labai mėgusi skaityti, pagalvojo, kad norėtų dirbti bibliotekoje. Jauna mergina nedrąsiai, bet paskatinta pažįstamos bibliotekininkės, kreipėsi į Ukmergės rajono Centrinės bibliotekos direktorių Kazimierą Mickų ir pasiprašė darbo. Direktorius pažadėjo įdarbinti ir savo žodį ištesėjo. Kai 1968 m. gruodžio mėnesį, Valų kaime, tuometiniam kolūkiui priklausančiame administraciniame pastate buvo atidaryta biblioteka, jos vedėja paskiriama Genė Karalytė.

Genė Karalytė-Čereškienė

Prasidėjo naujas gyvenimo etapas. ,,Jau iš pat pradžių man bibliotekininkės darbas patiko, galvodama apie jį, aš ir guldavau miegoti, ir kiekvieną rytą keldavau, stengdavausi paliesti kiekvieną knygą ir skaitytojų būrį“ (Gudeliauskas, Juozas. Kaimo biblioteka – nuosavose namuose / Dainiaus Vyto nuotraukos. – Iliustr. // Gimtoji žemė – 2004, saus. 10, p. 4.).

Dirbdama Valų bibliotekoje 1985 m. Genė Čereškienė neakivaizdžiai baigė bibliotekininkystės specialybės studijas Vilniaus kultūros mokykloje. Genė dirbo ne tik Valų bibliotekoje, bet ir Avižienių bei Martnonių knygų išdavimo punktuose. Daugelį metų ji dviračiu veždavo knygas į savo gimtąjį kaimą, į brolio Stasio Karaliaus namus, kur pasikeisti knygų ateidavo žmonės iš Kildišių, Kazėviškių ir Balandžių kaimų.

Per 41-erius darbo bibliotekoje metus lankytojams surengė šimtus knygų aptarimų, valstybinių švenčių, žymių datų minėjimų ir kitokių kultūrinių renginių. Nuo pirmos savo darbo dienos iki 2004 m. rašė bibliotekos metraštį, gausiai iliustruotą nuotraukomis, surinko ir dailiai apipavidalino istorijas apie Valų, Berzgainių, Šimaičių kaimus. Taip pat surinko medžiagą ir aprašė pokario metais už Lietuvos Nepriklausomybę kovojusius Valų kaimo partizanus, didžiojo Tėvynės karo dalyvius. Rašė Valų kaime gyvenančių šeimų istorijas, straipsnius apie savo kraštą.

1973 m. biblioteka įsikūrė Valų pradinės mokyklos pastate ir ten gyvavo iki 2002 m. Dėl moksleivių skaičiaus padidėjimo 2002 m. biblioteka, neatsiradus patalpų kaime, buvo perkelta į bibliotekininkės namus, kuriuose gyvavo iki 2008 m. rudens. Uždarius pradinę mokyklą, o mokyklos pastatą perdavus bendruomenei, į jį vėl sugrįžo ir biblioteka. Taip Genė ir kraustėsi su bibliotekos knygomis iš vienų patalpų į kitas, galvodama, kad tik žmonės neliktų be pagrindinio kaimo šviesulio – bibliotekos. Už gerą ir aktyvią visuomeninę veiklą buvo daug kartų apdovanota padėkos ir garbės raštais, atminimo dovanomis.

Taip Genė, mūsų vadinama Genute, ir dirbo: apsupta knygų ir žmonių, negailėdama gerų žodžių kiekvienam lankytojui. Ji surasdavo bendrą kalbą ir su suaugusiu, ir su vaiku.

Pasak buvusios ilgametės mokytojos Albinos Tamošiūnienės, „Genutė, dirbant jai Valų pradinės mokyklos patalpose, ypač buvo mylima mokinių. Jie bibliotekoje praleisdavo visas pertraukas, o kartais ir to neužtekdavo – po pamokų dar likdavo bibliotekoje ir daug bendraudavo su Genute. Turbūt nebuvo knygutės, nepaliestos vaikiškų pirštelių. Padedant bibliotekininkei, vaikai surasdavo jiems reikalingų eilėraščių šventėms, mįslių ar patarlių, žinodavo, kur gyvena įdomiausios pasakos. O aš irgi bėgdavau į biblioteką prireikus žinių kryžiažodžiui išspręsti, šventę suruošti ar dalykinių žinių pamokai pasiruošti. Mylėjome Genutę visi, ji visada buvo laukiama ir mokykloje“.

Su vyru Albinu Genė Čereškienė užaugino dukrą Janiną ir sūnų Rimą. Jie padovanojo jai keturis anūkus.

Parengė Aldona Gelūnienė
Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Valų padalinio vyresnioji bibliotekininkė