Iš Gražinos Drėmaitės korespondencijos

Gražina Drėmaitė – grafikos ir tapybos restauratorė, chemikė, visuomenės veikėja.  1995–1999 ir 2001–2003 m. ji buvo Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė, 1999–2001 m. – pirmininko pavaduotoja, 2009–2015 m. – Valstybinės kultūros paveldo komisijos  pirmininkė. 1990 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvos restauratorių sąjungą, iki 1995 m. buvo jos pirmininkė. 2004 m.  buvo paskirta 1996 m. Vilniuje įsteigto Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo valdybos pirmininke. G. Drėmaitė yra vilnietė, daugeliui Lietuvoje, ir ne tik, žinoma kaip aktyvi kultūros paveldo saugotoja.

Gražina Drėmaitė. Fotografas Antanas Sutkus. 1981 m.

Bibliotekininkų paprašyta pasidalyti turima kraštotyros medžiaga, Gražina Drėmaitė atnešė nemažą pluoštą savo turimos korespondencijos.

„Šie paviešinti laiškai, kvietimai, sveikinimai yra tik labai mažytė dalis, kuriuos aš viena ar kita proga gavau per savo darbymetį. 38 metus (1957–1995) dirbau Vilniaus Dailės muziejuje restauratore. Tačiau tais laikais, kol dar nebuvo įkurti Parodų rūmai, restauratoriai muziejuje atlikdavo visus reikalingus darbus – techniškai parengdavo parodas (grafikos darbų paspartavimas, tapybos tvarkymas ar net keramikos duženos priklijavimas); lydėdavo dailės parodas į kitus miestus ar valstybes; tikrindavo Lietuvos muziejų fondų būklę. Tie įvairūs ilgalaikiai kontaktai labai suartindavo žmones – iš čia ir atsirado naujametiniai pasveikinimai, padėkos, kvietimai apsilankyti. Dabar net sunku pasakyti, nuo kada ir su kuo pradėta bendrauti – atrodo amžinybė… Juolab daugelio tarp mūsų jau nebėra.

Ilgą laiką buvau Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo valdybos pirmininkė – iš čia ir santykiai su ambasadoriais, su dailininkais (Stefan Wierzbicki). Nuo 1995 m. vadovavau Valstybinei paminklosaugos komisijai – iš čia glaudus bendravimas su Seimo pirmininkais, nariais.
Labiau reikšmingą korespondenciją (prezidentų sveikinimai, nuotraukos) perdaviau saugoti Lietuvos Nacionaliniam muziejui, o dailininkų originalius miniatiūrinius darbus – Vilniaus nacionaliniam dailės muziejui“.

Gražina Drėmaitė, 2020 m. gegužė

Korespondencija pateikiama suskirsčius į tris skyrius: Laiškai; Sveikinimai; Kvietimai.
Skyrių viduje dedama pagal siuntusių asmenų pavardžių abėcėlę. To paties asmens korespondencija sudėta chronologine tvarka.
Laiškai, rašyti filologės, literatūrologės Romanos Brogienės, vertįjo, poeto Lino Brogos, poetės, muziejininkės Marijos Macijauskienės, dailininko Antano Martinaičio, žurnalisto Leono Stepanausko, kunigo, vienuolio Tėvo Stanislovo.
Sveikinimo atvirukai sudaro didžiąją korespondencijos dalį. Jie atsiųsti 1968–2014 m. žinomų Lietuvoje žmonių: Romos Brogienės, Jadvygos Čiurlionytės-Karužienės, Renaldo Gudausko, Česlovo Juršėno, Birutės Kulnytės, Artūro Paulausko, Jono ir Reginos Prapiesčių,  Antano Sutkaus, Domo Šniuko, Kazio ir Gabrielės Varnelių, Lenkijos skulptoriaus Stefano Vežbickio (Stefan Wierzbicki) ir kt.
Kvietimai: Gražinos Bankauskaitės-Trinkūnienės, Romos Brogienės, Romo Pakalnio, Jūratės Stauskaitės.

LAIŠKAI

Romana Brogienė (Dambrauskaitė) – filologė, humanitarinių m. dr., literatūrologė, redaktorė.
Linas Broga (1925–2005) – vertėjas, poetas, inžinierius.

Su Romana Brogiene. Pašiekštis, 1997 m.

Macijauskienė, Marija – poetė, publicistė, muziejininkė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Kaune direktorė (1970–1981).
2012 05 6/7 iš Kauno siųstas laiškas su klausimais Gražinai Drėmaitei, rengiantis rašyti straipsnį periodikai ir knygą, skirtą, „ryškiausioms asmenybėms“.

Martinaitis, Antanas (1939–1986) – dailininkas tapytojas, poetas.
1986 m. vasario 10 d. rašytas laiškas su prašymu nustatyti ikonų autentiškumą.

Stepanauskas, Leonas – Lietuvos ir Vokietijos radijo žurnalistas, germanistas, mokslinės Tomo Mano draugijos narys, gyvenantis Vokietijoje.
5 laiškai įvairiomis temomis, rašyti 1970 m. ir 1988 m. iš Berlyno ir Lugano (Šveicarija).

Tėvas Stanislovas (1918–2005) – kunigas, Kapucinų vienuolyno vienuolis, pamokslininkas (tikr.  Algirdas Mykolas Dobrovolskis). Ilgą laiką dirbo Paberžės (Kėdainių r.) bažnyčioje.
Laiškas be datos, siųstas iš Paberžės, su padėka Gražinai Drėmaitei už restauruotą paveikslą.

SVEIKINIMAI

Ježi Artur Bar (Jerzy Artur Bahr, 1944–2016) – diplomatas, buvęs Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje.
Ježi Artur Bar sveikina Gražiną Drėmaitę su Kalėdomis ir Naujaisiais metais.

Romana Brogienė (Dambrauskaitė) – filologė, humanitarinių m. dr., literatūrologė, redaktorė.
Linas Broga (1925–2005) – vertėjas, poetas, inžinierius.
Atvirukai su Lino Brogos darytomis Lietuvos kultūros paveldo paminklų nuotraukomis ir kitoje pusėje spausdinamais jo išverstų Jurgio Baltrušaičio eilėraščių posmais arba Romanos Brogienės tekstais.

Valerija Čiurlionytė-Karužienė (1896–1982) – muziejininkė, dailininkė, menotyrininkė, kultūros veikėja, M. K. Čiurlionio sesuo. 1945–1982 m. dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.

Jaroslav Čubinski (Jarosław Czubiński) – teisininkas, diplomatas, buvęs Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje.
Jaroslavo Čubinskio siųstas atvirukas, kuriame sveikina p. G. Drėmaitę su gimtadieniu.

Uršulia Doroševska (Urszula Doroszewska) – diplomatė, žurnalistė, sociologė, Nepaprastoji ir įgaliotoji Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje.
Uršulios Doroševskos atsiųstas atvirukas p. G. Drėmaitei, sveikinimas su Naujaisiais metais ir Kalėdomis.

Renaldas Gudauskas – informologas, socialinių mokslų daktaras, nuo 2010 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius.

Dainius Junevičius – diplomatas, lietuvių fotografijos istorijos tyrėjas.  
Asta Junevičienė – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generaline sekretorė (nuo 2001 m.).

Česlovas Juršėnas – žurnalistas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras.

Birutė Kulnytė – muziejininkė, kultūros istorikė. Nuo 1973 m. Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus (nuo 1992 m. Lietuvos nacionalinis muziejus) darbuotoja, 1992–2019 m. šio muziejaus direktorė.

Justinas Marcinkevičius (1930– 2011) – Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, visuomenės veikėjas.
Justino Marcinkevičiaus sveikinimas su Naujaisiais metais.

Juozas Mickevičius (1900–1984) – pedagogas, kraštotyrininkas, etnografas, muziejininkas, Kretingos muziejaus direktorius.

Joana Mureikienė-Ulinauskaitė – Lietuvos pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui dalyvė, politinė kalinė, gydytoja pediatrė, rašytoja.
Joanos Mureikienės-Ulinauskaitės sveikinimas, siųstas p. G. Drėmaitei Kalėdų ir Naujųjų metų proga.

Artūras Paulauskas – teisininkas, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas.

Regina Prapiestienė – geografė, fizinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė.
Jonas Prapiestis – teisininkas, teisėtyrininkas, teisės pedagogas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs LR teisingumo ministras.

Eduardas Razgauskas (1929–2015) – Lietuvos gydytojas alergologas, klinikinės alergologijos pradininkas Lietuvoje.
E. Razgausko atvirukas p. G. Drėmaitei, sveikinimas su žiemos šventėmis.

E. Razgausko atvirukas, kuriame jis, „Tomo Zano gatvės 5 numerio gaujos vardu”, sveikina p. G. Drėmaitę su pavasariu.

Antanas Sutkus – fotografas, žurnalistas, Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimo iniciatorius. 1980–1989 m. šios draugijos pirmininkas. 1989–1990 m. ir nuo 1996 m. Fotomenininkų sąjungos pirmininkas.

Domas (Domijonas) Šniukas – žurnalistas, spaudos istorikas, visuomenės veikėjas.

Eufemija Teichman (Eufemia Teichmann) – ekonomikos mokslų profesorė, diplomatė, buvusi Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje.
Eufemijos Teichman atvirukas, kuriame ji sveikina p. G. Drėmaitę su Kalėdomis ir Naujaisiais, 2000-aisiais, metais.

Ipolitas Užkurnys (1926–2004) – žymus lietuvių tautodailininkas, skulptorius, p. Gražinos Drėmaitės kolega.

Kazys Varnelis (1917–2010) – dailininkas, bibliofilas, kolekcininkas, nuo Antrojo pasaulinio karo iki 1998 m. gyvenęs išeivijoje. 2011 m. unikalios K. Varnelio kolekcijos pagrindu Vilniuje buvo įsteigti Kazio Varnelio namai-muziejus, Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas.

Stefan Vežbicki (Stefan Wierzbicki) – Lenkijos skulptorius, gimęs 1938 m. Vilniuje, mokęsis Kauno meno mokykloje ir Vilniaus dailės institute. Nuo 1956 m. gyvena Lenkijoje. Yra surengęs parodų Lietuvoje.

Su Stefan Vežbicki (dešinėje). Kairėje – Andžej Pževožnik (Andrzej Przewoźnik)

Vladas Vitkauskas – keliautojas, alpinistas, fotomenininkas.

KVIETIMAI

Gražina Bankauskaitė-Trinkūnienė – dailininkės Marijos Bankauskaitės sesuo.
Bankauskaitė Marija (1933–1992) – dailininkė keramikė.

Romana Brogienė (Dambrauskaitė) – filologė, humanitarinių m. dr., literatūrologė, redaktorė.
Linas Broga (1925–2005) – vertėjas, poetas, inžinierius.

Romas Pakalnis –  Lietuvos miškininkas ekologas, aplinkosaugininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

Jūratė Stauskaitė – grafikė, privačios Vaikų ir jaunimo dailės mokyklos arba Jūratės Stauskaitės jaunimo dailės studijos Vilniuje įsteigėja (1991) ir vadovė.

Petras Voznica (Petr Voznica) – buvęs Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje.
Petras Voznica su žmona Milada Voznicova kviečia p. G. Drėmaitę atvykti į Čekijos Respublikos ambasadą.