Kraštotyrinį darbą „Dusmenų krašto kaimų kryžiai“ 2003 m. parengė Dangira Sabaliauskienė, buvusi ilgametė Dusmenų bibliotekos darbuotoja. Nuotraukų autorės: D. Sabaliauskienė ir Dusmenų krašto, Trakų rajono, metraštininkė Ona Virginavičienė.

Laukas, kelias, pieva, kryžius,
Šilo juosta mėlyna.
Debesėlių tankus ižas,
Ir graudi, graudi daina.

J. Aistis

Kryžiai visada ne tik kraštovaizdžio puošmena, bet ir didelis dvasinis, estetinis žmonių turtas.
Daugelį amžių, (o ypač XVIII–XIX a.) lietuvius lydėjo senovinis paprotys statyti memorialinius paminklus ir džiaugsmo, ir liūdesio valandą. Šis paprotys atėjo dar iš tų laikų, kai baltai (lietuviai) dar buvo gamtatikiai, kai jie ne tik garbino, bet ir apdainuodavo, poetizuodavo tiek požemio, tiek dangaus karalystę, juos supančius augalus (ypač medžius), ir gyvūnus (ypač žalčius). Lietuviai kūrė labai įvairią ir prasmingą ornamentiką. Visa ši motologinė ir meninė įvairovė atsispindėjo memorialiniuose paminkluose (stogastulpiuose, koplytstulpiuose, koplytėlėse, kryžiuose), taip pat kulto pastatuose (bažnyčiose, koplyčiose, varpinėse). Jie buvo statomi iš medžio, granito ar mūro ir beveik visus juos puošė geležinės saulutės ir kitokie ornamentai.
Dabar numelioruotų laukų platybėse, išgriautų sodybų vietose vis rečiau gali pamatyti senų kryžių. Jei kur dar likę, tai veikiami laiko jie sudūlėjo. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pradėti vėl statyti kaimų kryžiai, vis daugiau kryžių pastatoma privačiose sodybose.
Šiame kraštotyriniame darbe pateikti Dusmenų krašte pastatyti kaimų kryžiai.

Dusmenų krašto kaimų kryžiai

• 

• 

• 

•