Iš Igarkos, Jarcevo ir kt. tremties vietų – Mano mamos, Genovaitės Verkauskienės (1917–1999) tėvai, brolis, seserys, toli nuo Tėvynės būdami, siųsdavo ilgesio pilnus laiškus, o ant nuotraukų rašydavo eiles, kuriose irgi atsispindėdavo meilė Tėviškei, ilgesys namams, artimiesiems. Kartais užrašydavo ir Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ eilutes (Leonas Kupčiūnas, kalėjęs Sibiro lageriuose).

Apie juos (Kupčiūnų šeimą, ištremtus 1948 metais: Joną ir Uršulę, jų dukras Anastaziją ir Albiną, Eleną (Aliūnę) Misiūnienę su 4 vaikais, sūnų Leoną – partizaną, nuteistą katorgos darbams) esu parašiusi prisiminimuose apie Burniškes (žr. šios svetainės dalyje „Bičių korys“ adresu: http://www.vilnijosvartai.lt/vietove/burniskiu-kaimas/).

Rūta Verkauskaitė